2020 m. rugsėjo 1 d. VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 3764 elektromobiliai. Atliepiant Europos Komisijos nuostatas ir siekiant mažinti taršą transporto sektoriuje 2025 m. mūsų šalyje turėtų būti bent jau dvylika kartų daugiau elektromobilių – 46 066. Ar šis siekis realus? Kas šiandien daroma, kad per palyginti trumpą laikotarpį tokių automobilių skaičius akivaizdžiai padidėtų?

Kompleksinis valstybės ir verslo požiūris į problemą

„Verslas nenori investuoti į elektromobilių krovimo stoteles tol, kol elektromobilių procentas mažas. Elektromobilių skaičius auga lėtai, nes įkrovos stotelių nėra daug. Valstybės skatinimas įsigyti elektromobilį su subsidija be verslo iniciatyvos būtų dekoratyvus, nes vartotojas parama nesusigundys, jeigu nebus tinkamos infrastruktūros elektromobiliams krauti. Tačiau galima pasidžiaugti, kad valstybės požiūris į problemą yra kompleksinis – verslas taip pat finansiškai skatinamas kurti produktus, prisidedančius prie klimato kaitos mažinimo“, – sakė „In Balance Grid“ – įmonės, kuriančios išmanias, sektoriaus poreikius atitinkančias elektromobilių įkrovimo stoteles – vadovas Simonas Stankus.

Beveik metus veikianti bendrovė iki metų pabaigos jau bus įrengusi per 40 krovimo taškų Vilniuje ir dar šiemet planuoja aktyvią plėtrą į kitus Lietuvos miestus.

Šis startuolis pirmasis pasinaudojo iš Sanglaudos fondo lėšų įgyvendinama finansine priemone „Koinvesticinis fondas susisiekimui“. Gauta investicija leido įdiegti tris inovacijas, kurios skatins įkrovos stotelių prieinamumą Lietuvoje ir elektromobilių skaičiaus didėjimą. „Pirmiausia pakeitėme nemažai stotelės komponentų, optimizavome pagal naujausias technologijas – stotelės tapo išmanesnės ir funkcionalesnės. Antroji inovacija yra programinė – pritaikėme debesų technologijas, atveriančias labai daug galimybių. Paslaugos modelis – tai trečioji inovacija. Mes verslui nesiūlome pirkti elektromobilių įkrovos stotelę, o pasirašyti terminuotą sutartį, kuria įsipareigojame pastatyti stotelę, ją prižiūrėti ir administruoti už nustatytą kas mėnesį mokamą mokestį. Kai verslui nebereikia investuoti didelių sumų ir išmanyti labai sparčiai besikeičiančios rinkos, jis skatinamas jungtis prie automobilių taršą mažinančios iniciatyvos“, – sakė S. Stankus.

Inovatyvūs būdai mažinti CO2 emisiją

Inovatyvūs „In Balance Grid“ komandos programiniai sprendimai užtikrina funkcionalumus, kurie bus ypač svarbūs elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai ateityje. Tai galimybė balansuoti tinklo pajėgumus, integracija su trečiųjų šalių technine bei programine įranga, mokėjimų sprendimų tiekėjais, bei elektros energijos paklausos valdymas esant dideliam tinklo apkrovimui.

Jau dabar didieji Lietuvos miestai, ypač senamiesčiuose, susiduria su problemomis dėl momentinio elektros padavimo tinkle. Ir tai vyksta ekosistemoje, kurioje šiuo metu yra 1 proc. elektromobilių. Prognozė, kas bus, kai Lietuvoje važinės dešimt ar šimtus kartų daugiau elektromobilių, išties nėra optimistinė.

„Mes žinome sprendimo būdą ir esame dėkingi investuotojams, kad mus išgirdo ir patikėjo, jog yra išeitis įgyvendinti valstybės planus mažinant transporto sukuriamą CO2 emisiją, neatliekant nacionalinės renovacijos ir nekeičiant esamos infrastruktūros“, – sakė „In Balance Grid“ direktorius.

Startuolio įkūrėjas neslėpė, jog anksčiau, žvelgdamas į Europos Sąjungos ilgalaikius tikslus, pasigesdavo proaktyvumo. Jo įsitikinimu, tiek valstybių, tiek verslo lygmenyje vyravo požiūris: jei tikslas keliamas 2030 metams, pradėti gilintis užteks 2028 metais. „Dabar matau akivaizdų pokytį, norą šiandien kurti ir įgyvendinti sprendimus transporto sukuriamai CO2 emisijai mažinti“, – teigė S. Stankus.

Tvarioms investicijoms fondo lėšų dar yra

Finansinę priemonę taršos keliuose mažinimo iššūkiui spręsti verslui pasiūlė Susisiekimo ir Finansų ministerija bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), iš Sanglaudos fondo lėšų įkūrę „Koinvesticinį fondą susisiekimui“. Kaip sakė priemonę įgyvendinančio rizikos kapitalo fondo „CoInvest Capital“ vadovė Viktorija Vaitkevičienė, investicijoms į įmones skirta 4 mln. eurų ir, priklausomai nuo investicijų poreikio, ši suma gali didėti.

Finansinė priemonė skirta skatinti labai mažas, mažas ir vidutines įmones kurti mobilumo paslaugas ir produktus, intelektines transporto sistemas ir inovatyvias transporto technologijas, mažinančias transporto sukuriamą CO2 emisiją. Investicijos į įmones gali siekti iki 800 tūkst. EUR arba iki 1,6 mln. EUR priklausomai nuo įmonių dydžio ir novatoriškumo.

Į lietuvišką startuolį „In Balance Grid“ 600 tūkst. eurų finansinės priemonės lėšų investavo rizikos kapitalo fondas „CoInvest Capital“. Papildomas lėšas startuolis pritraukė iš kitų privačių investuotojų: „Contrarian Ventures“ bei verslo angelų: vienaragio statusą pasiekusio „Vinted“ bendraįkūrėjo Manto Mikucko bei serijinio verslo angelo Ernesto Petkevičiaus. Bendra investicijos į „In Balance grid“ suma siekia 950 tūkst. eurų.

„Jau atsiranda ir daugiau puikių iniciatyvų, padedančių mažinti transporto sukuriamą CO2 emisiją. Esame atviri efektyvioms idėjoms ir tikimės, kad kartu pasitelkiant fondo lėšas Lietuvai pavyks pasiekti užsibrėžtų tikslų mažinant transporto taršą ir bendrai prisidėti prie ES „žaliojo kurso“, – pabrėžė „CoInvest Capital“ vadovė V. Vaitkevičienė.