Besikeičiančios tarptautinės verslo aplinkos tendencijos skatina vis daugiau investuotojų persvarstyti savo prioritetus ir, priimant sprendimus dėl investicijų, intensyviau integruoti tvarumo veiksnius. Kryptis, kai pradedama žvelgti ne tik į finansinę grąžą, tačiau ir vertinti aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir geros valdysenos (ang. Environmental Social and Governance, ESG) veiksnių poveikį, stiprėja ir Lietuvoje. Reikalavimas kuo veiksmingiau paskirstyti kapitalą visuomenės naudai vis dažniau yra taikomas ir investicijų projektams, pretenduojantiems į finansavimą tiek iš nacionalinio biudžeto, tiek iš ES struktūrinių investicijų fondų. Tad, kokia ateitis laukia aplinkosauga, apskritai tvarumu ir darniu vystymu nesirūpinančių įmonių ir kurie veiksniai gali lemti netgi galimybes gauti valstybės finansavimą ateityje?

„Finansuojant tradicines veiklas, daugiausia dėmesio investuotojai skiria finansinei grąžai. Tvarūs finansai yra susiję su daug platesniu grąžos spektru. Daug dėmesio skiriama aplinkos, socialiniams ir valdysenos veiksniams, todėl tvarių verslų finansavimas reiškia galimybę ne tik padėti kitiems, bet ir veikti dėl ko nors didingesnio, t. y. dirbti prasmingiau. Tvarų finansavimą skatina ir Vyriausybės programoje numatyti tikslai, kuriais bus siekiama įgyvendinti klimato politikos tikslus remiančias investicijas, skaitmeninę pertvarką, energijos vartojimo efektyvumo, tvaraus transporto vystymą, skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas. Kitaip tariant, ateities verslo finansavimas taps tvaraus jo augimo pamatu,“ – sako INVEGOS generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.

Vis daugiau įmonių ir investuotojų supranta, kad ESG veiksniai padeda kurti geresnį pasaulį ir sumažinti žalą aplinkai, visuomenei bei kurti ilgalaikes tvarias galimybes. Sukti link tvarumo taip pat įmones gali pastūmėti ir vis aukštesnius reikalavimus keliantys klientai ar rinkos, kurios, netaikant šių principų, užsidaro.

Pasak K. Motiejūno, aplinkos, socialinė ir geros valdysenos koncepcija per pastaruosius metus įgavo didelę reikšmę, o trijų raidžių santrumpa ESG tampa vis svarbesniu standartu finansų rinkose. Todėl nenuostabu, kad įmonių, kurios svarsto galimybę įtraukti ESG veiksnius į savo veiklos principus, taip pat daugėja.

„Vis daugiau įmonių ir investuotojų supranta, kad ESG veiksniai padeda kurti geresnį pasaulį ir sumažinti žalą aplinkai, visuomenei bei kurti ilgalaikes tvarias galimybes. Sukti link tvarumo taip pat įmones gali pastūmėti ir vis aukštesnius reikalavimus keliantys klientai ar rinkos, kurios, netaikant šių principų, užsidaro“, – priduria K. Motiejūnas.

Aplinkosauginiai, socialiniai ir valdysenos veiksniai turėtų būti svarbūs elementai, kurių įmonės siekia ir kurie kuria ilgalaikę sėkmę. Ilgainiui ESG veiksnių nepaisymas verslams gali pradėti kelti ne tik grėsmę jų tiekimo grandinei, bet ir pakenkti prestižui bei finansiniams rezultatams.

Finansavimo rinka ateityje

Tvaraus finansavimo principų diegimams įgaunant pagreitį ES, Lietuva, pakoregavusi šalies investicijų portfelius, kapitalo rinką ir investavimo politiką, gali pati tapti lydere transformuojant verslo segmentą į darnų, tausojantį, inovatyvias technologijas naudojantį ir klimatui draugišką sektorių. Todėl nenuostabu, kad tvaraus finansavimo skatinimo priemonių įgyvendinimas įgauna pagreitį ir INVEGOS siūlomose finansų priemonėse.

„Tiek INVEGA, tiek mūsų priemones įgyvendinantys finansų tarpininkai, priimdami sprendimus dėl finansavimo, jau kreipia dėmesį į tai, kaip įmonės valdo savo sukeliamą poveikį aplinkai ar, pavyzdžiui, kaip verslai veiks, siekdami pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos, – sako K. Motiejūnas. – Įmonės valdysenos praktika, kurioje taip pat vertinamas skaidrumas, verslo etika, pagarba įvairių įmonės suinteresuotų šalių interesams, yra vienas kertinių momentų, nulemiančių, ar verslas gaus rizikos kapitalo investiciją. Ne mažiau svarbu mums ir įmonių atliepiamas socialinis interesas, vertinamas atsižvelgiant į tai, kokie yra įmonės santykiai su bendruomene, kurios aplinkai turi įtakos bendrovės veikla“.

Įmonės valdysenos praktika, kurioje taip pat vertinamas skaidrumas, verslo etika, pagarba įvairių įmonės suinteresuotų šalių interesams, yra vienas kertinių momentų, nulemiančių, ar verslas gaus rizikos kapitalo investiciją.

Karantinas atnešė ilgalaikių pokyčių, todėl akivaizdu, kad verslo plėtros kovą laimės tos bendrovės, kurios bus pasiryžusios priimti naują realybę. Demografiniai rodikliai čia taip pat turi didelę reikšmę.

„Tūkstantmečio karta, kuri šiuo metu ir yra sparčiausiai augantis ekonomikos variklis ir jau sudaro vieną ketvirtadalį visos visuomenės, savo prioritetą teikia veikloms, kurios ne tik atitinka jų vertybes, bet ir suteikia galimybę prisidėti prie svarbių pokyčių savo šalyje, ir netgi pasaulio mastu. Todėl verslas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ši karta jau investuoja ir ateityje investuos į tvarumo vertybėmis pagrįstas priemones“, – verslams sufleruoja K. Motiejūnas.

Technologinis vystymasis ne mažiau svarbi sritis, į kurią verta atkreipti dėmesį. Jau dabar labai aišku, kad veiksniai, galintys lemti galimybes gauti valstybės finansavimą ateityje, bus pagrįsti inovacijų skatinimu, investicijomis į tvarias technologijas, ekonomikos žalinimą, skaitmeninimą. Privačiojo sektoriaus investicijas į projektus, padedančius įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, skatina ir Europos Parlamento priimtas Taksonomijos reglamentas bei su juo susiję teisės aktai. Šis reglamentas padės sudaryti pirmąjį pasaulyje žaliąjį sąrašą – tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistemą, t. y. bendrą ženklų sistemą, kuria investuotojai visada galės naudotis investuodami į didelį teigiamą poveikį klimatui ir aplinkai darančius projektus. Jis sudarys sąlygas nukreipti investicijas į tvaresnes technologijas ir įmones, ir taip padės siekti ES tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Ne išimtis ir INVEGA, kuri, planuojama, siūlys vis platesnį tikslinį investavimą į verslo skaitmeninimą, taip pat žaliąsias inovacijas skatinančias bei tvarias ekonomines veiklas, nes būtent tai ir yra ne tik Europos, bet ir pasaulio ateitis.

Su tvarumu ateina naujos rinkos

Viešosios investicijos vis dažniau skiriamos ekologiškoms iniciatyvoms, tačiau svarbu, kad prie to prisidėtų ir privatūs investuotojai. INVEGA finansinėmis priemonėmis jau dabar tenkina tvaraus verslo finansavimo poreikius srityse, kuriose laisva rinka veikia nepakankamai efektyviai, bei plečia ir ateityje plės verslo finansavimo šaltinių pasiūlą. Šiuo metu būtent finansinės priemonės padeda daug kartų investuoti gautas lėšas ir valstybės piniginius išteklius pakartotinai panaudoti finansuojant verslą.

„Finansų tarpininkai, su kuriais bendradarbiaujame ar tą darysime ateityje, vaidins itin svarbų vaidmenį, siūlydami verslui konkurencingus finansinius sprendimus, skatinančius tvarią veiklą. Tikimės, kad teikdami paskolas ar investuodami, mūsų partneriai – finansų tarpininkai – atsižvelgs į aplinkos apsaugos ir socialines problemas, o mes juos kreipsime šia linkme, ir taip kartu galėsime ne tik sumažinti verslo finansavimo trūkumą, tačiau ir eiti link to paties galutinio tikslo – užtikrinti ilgalaikes investicijas ir prisidėti prie gerovės kūrimo“, – sako K. Motiejūnas.

Bendrovės, taikančios ESG praktiką, paprastai pasižymi geresne įmonės valdysena ir turi ilgalaikį tvarumo pranašumą. ESG integravimas kuriant ateities valstybės lėšų investavimo politiką yra ne tik naudingas visuomenei, bet ir efektyviai valdo rizikas ir sukuria naujas galimybes.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ – LR Vyriausybės įkurta nacionalinė plėtros įstaiga, skirta padėti Lietuvos verslui gauti reikiamą finansavimą. Institucijos misija yra skatinti Lietuvos verslo augimą ir konkurencingumą: jos suteikiamos garantijos padeda išspręsti nepakankamo ar nepatrauklaus finansų įstaigoms užstato problemą, administruojamos ir tiesiogiai teikiamos lengvatinės paskolos, subsidijų bei rizikos kapitalo priemonės palengvina finansavimo gavimą.