Prezidento patarėjas S.Krėpšta: valstybės bankui jau dabar turime tris embrionus
Lietuva jau dabar turi finansines paslaugas teikiančias institucijas, kurios turi banko bruožų, todėl reikalinga diskusija, ar žengti dar vieną žingsnį į priekį, sako valstybinio banko idėjos šalininkai. Stebint augančius bankų pelnus, įkainius, mažėjančią konkurenciją ir augančią koncentraciją, neturi būti temų, kurios yra tabu, įsitikinęs prezidento Gitano Nausėdos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.
Šiuo metu du didžiausi bankai atriekia du trečdalius (67 proc.) būsto paskolų rinkos, kai 2015 metais jų užimama rinkos dalis buvo apie 57 proc., rodo Lietuvos banko statistika. Augant rinkos daliai, augo ir palūkanos – 2015 metais būsto pirkėjai galėjo džiaugtis vienomis iš mažiausių palūkanų euro zonoje, o dabar palūkanos – vienos aukštesnių. Verslininkų skundus dėl paskolų kiekio mažėjimo taip pat patvirtina duomenys, kad verslui skolinimas mažėjo.
Pernai bankų palūkanose pelno dalis sudarė apie 80 procentų, kai 2014 metais šiam palūkanų komponentui teko apie 50 procentų. Prezidento patarėjas S.Krėpšta interviu 15min paaiškina, kad tokiame kontekste, kai bankai konkuruoja vis mažiau, valstybė turi ieškoti sprendimų. Ar valstybės kontroliuojamas bankas duotų naudos, turėtų atsakyti skaičiavimai, o skaičiavimus gali tekti atlikti Lietuvos bankui.
– Ar turite omenyje, kad valstybinis bankas galėtų visiems automatiškai atidaryti po sąskaitą? – Esmė yra, kad yra koncentruota rinka, joje vartotojas pralaimi. Kokia forma ir koks bankas galėtų būti, apie tai reikia diskutuoti. Neturime nei atsakymo, nei tikslaus recepto, koks jis galėtų būti ir kokias paslaugas galėtų teikti. Akivaizdu, kad rinkoje koncentracija yra didelė, ir labiausiai neigiamu atžvilgiu tai paveikia būtent verslo, smulkaus verslo kreditavimą, ir, be abejo, per kainos augimą apskritai visą kreditavimą. Kita dedamoji yra paslaugų prieinamumas regionuose.
Pasižiūrėjus į kitas valstybes, yra įvairiausių formų. Čia tikrai neišradinėjame dviračio, yra panašių formų įvairiausiu pavidalu kitose Europos šalyse, yra vien 30 vadinamųjų valstybinių bankų, kurių 100 proc. valdo valstybė, jie kartais turi specifinių tikslų ir vadinami nacionaliniais plėtros bankais (National promotional bank, angl.).
Yra ir tokių, kurių kapitalas valstybei priklauso iš dalies ir valstybė valdo nebūtinai kontrolinį akcijų paketą. Tokių bankų yra ir Skandinavijos šalyse. Lenkijoje yra atvejų, kur komercinio banko kontrolinį akcijų paketą valdo valstybė.
Kas dar įdomu, Lietuvoje, galime sakyti, kažkuria forma jau yra trys su puse valstybės kontroliuojamos finansų įstaigos. Tai „Invega“, Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, Viešųjų investicijų plėtros agentūra, kuri užsiima renovacijomis ir viešaisiais pastatais. Jų toks europinis statusas – nacionalinė plėtros agentūra. O kitose ES šalyse tokios agentūros iš esmės vadinamos nacionaliniais plėtros bankais. Pusė dar vienos įstaigos – tai Lietuvos paštas, kuris turi elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Su šia licencija irgi galima pasiūlyti įvairių paslaugų, tiesa, labiau susijusių su sąskaitomis, mokėjimais. Aišku, plėtros institucijos labiau fokusuotos, turi aiškesnius tikslus, panašiai ir Lietuvoje. Pvz., „Invega“ teikia paskolas smulkiam verslui, dirba su bankais per garantijas, per ES fondų paskirstymą, kreditavimo instrumentus. Kitose šalyse irgi yra daug tokių plėtros bankų, tačiau yra ir tokių valstybių, kurios žengė dar vieną žingsnį ir valdo valstybės kapitalo bankus, kuriems keliami ne vien pelningumo tikslai, bet įvairūs.
Yra įvairių vertinimų, yra ir palankių. Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir kitos institucijos komentuoja. Dabar bendras vaizdas visiems daugmaž aiškus – koncentracija rinkoje didelė ir specifiniuose sektoriuose koncentracija pasireiškia per neigiamą pusę. Bet, be abejo, reikėtų atlikti rimtą kaštų ir naudos analizę ir žiūrėti, kur būtų didžiausia nauda nukreipti papildomas paslaugas ar papildomus išteklius, kokia forma tai įgyvendinti. Tik tada būtų galima žengti į priekį.
– Be abejo, visi turime galvoje ir vertiname situaciją, tik matome, kad per trejus metus ji nesikeičia ir dar blogėja. Prezidentas ne kartą ekonominės diplomatijos metu, pvz., su Lenkijos atstovais kalbėjo, kad galbūt jų komercinis bankas būtų susidomėjęs matant pelningumus ir maržas Lietuvoje. Ir Japonijos vizito metu taip pat buvo kalbėta.
– Man atrodo, kad pagrindinė prezidento G.Nausėdos žinia – pradėkime diskusiją ir atkreipkime dėmesį, kad bankiniame sektoriuje, žvelgiant iš vartotojo pusės, tikrai galėtų situacija būti geresnė. Tikslas buvo atkreipti dėmesį į problemą ir inicijuoti konstruktyvią diskusiją. Laikas į šią problemą žiūrėti vizionieriškai ir plačiai, neturėti kažkokių temų, kurios yra tabu. Visada yra visokių rizikų, bet tam jos ir yra, kad jas suvaldytum. Jei nori, viską galima suvaldyti.
– Visas rizikas tikrai galime suvaldyti, jei norime ir siekiame jas suvaldyti. Kaip Slovėnijoje kilo problemų su jų bankais, taip ir pas mus buvo problemų su komerciniais bankais, turiu omenyje 2011–2013 metus. Svarbu išspręsti iškilusias problemas, bet dar svarbiau – užbėgti už akių ir tas problemas suvaldyti.
– Mes taip pat teikiame pasiūlymus dėl mokesčių. Mokesčiai savaime jokiu būdu nėra tikslas – mokesčiai yra priemonės kokiem nors tikslams pasiekti. Tad dėl įvairių mokesčių diskutuoti reikia ir, ką jau ir prezidentas kelis kartus minėjo, labai svarbu, kad visuomenė matytų papildomą naudą. Jei yra papildomas mokestis, tai turėtų būti ir papildoma nauda. Tai turėtų būti labai aiškiai suvokiama, kad visuomenė galėtų labai aiškiai ir skaidriai tai pasverti. Ir dialogas labai svarbus. Antras dalykas dėl įvairių naujų mokesčių – be abejo, neturi kilti teisinių abejonių. Jeigu yra tam tikrų teisinių klaustukų, rizikų, ar tai suderinama su Lietuvos ar Europos teise, reikia tas abejones išsklaidyti. Ir trečia, ką prezidentas jau minėjo, tikrai yra problematiška, jei absoliučiai naujas mokestis, o ne kokio egzistuojančio mokesčio tarifo pakeitimas, įsigaliotų praėjus po patvirtinimo savaitei ar vos kelioms dienoms. Čia turėtų būti paliktas langas prisitaikymui, reikėtų laikytis šio principo. O diskusijos apie mokestinius dalykus reikia daugiau.
15min.lt informacija