Pasaulis nestovi vietoje, mokslo ir technologijų naujovės vis sparčiau stumia žmoniją į priekį praktiškai visose srityse: nuo buities iki verslo, medicinos ir net valstybės valdymo. Ar dauguma mūsų sugebės prisitaikyti prie naujų realijų, link kurių mus neišvengiamai šiuo metu veda moksliniai ir technologiniai proveržiai? Į šį ir daugybę kitų aktualių klausimų mums atsakys „GetJar“ ir „Nextury Ventures“ įkūrėjas Ilja Laurs, advokatų kontoros „Primus“ vadovaujantysis partneris Robert Juodka ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.

Ateities pokyčių ženklus matome jau šiandien

Anot R. Juodkos, požymių, kad darbo rinka netrukus ims drastiškai keistis, galima stebėti jau dabar. Fabrikuose, ypač Vakarų valstybėse, sparčiai automatizuojama gamyba. Cechuose, kuriuose kadaise dirbo šimtai žmonių, dabar tereikia kelių dešimčių ar net mažiau gamybos robotus prižiūrinčių darbuotojų. Tai susiję ir su parduotuvių darbuotojais, vairuotojais bei mašinistais. I. Laurs tikina, kad jau artimiausiu metu jie turės labai rimtą konkurentą – automobilius, sunkvežimius bei traukinius vairuojantį dirbtinį intelektą (AI), kuris buvo sėkmingai išbandytas ir jau uždirba jį įdarbinusioms įmonėms pinigus. „GetJar“ ir „Nextury Ventures“ įkūrėjas priduria, kad artimiausiu metu gali smarkiai pasikeisti ir darbo vietos koncepcija, nes vis daugiau žmonių renkasi laisvai samdomo darbuotojo (angl. freelancer) kelią.

„Teko panagrinėti įdomią statistiką, kuri rodo tendenciją, kad po kelerių metų apie 40 proc. JAV darbo rinkos gali sudaryti laisvai samdomi darbuotojai, nepriklausantys jokiai įmonės struktūrai ar kokiai nors kitai organizacijai. Tokiu atveju dingsta tas klasikinis sėdėjimo biure nuo devynių iki šešių modelis, prie kurio visi pripratome. Manau, ši tendencija neaplenks ir Lietuvos, kur jau šiandien matome, kaip platų spektrą paslaugų teikia pavieniai, laisvai samdomi individai“, – teigia pašnekovas.

Ryškūs pokyčiai pasieks ne vien juodo darbo rinką

I. Laurs sako, kad robotizacija, automatizavimas bei dirbtinio intelekto diegimas netolimoje ateityje paveiks ne vien fizinio darbo ar kitokias aukštojo mokslo nereikalaujančias darbo vietas turinčius, bet ir sudėtingą protinį darbą dirbančius žmones. Tokiam teiginiui pritaria ir R. Juodka: „Ilgą laiką buvo manoma, kad šis modernizavimo procesas paveiks tik tuos darbus, kuriems atlikti pakanka monotoniškų, pasikartojančių fizinių veiksmų, pavyzdžiui, darbą prie gamyklų konvejerių, greitojo maisto restoranų virtuvėse, logistikos sandėliuose ir t. t. Tačiau šiuo metu tokia tendencija jau plinta ir į tą sritį, kuri, kaip kadaise manyta, yra nepavaldi šiam procesui, t. y. protinis darbas.“

„Žmogaus įsikišimo, mano nuomone, dar ilgai reikės, tik jo darbas bus labiau koncentruotas, susijęs su sprendimų priėmimu ir moralinėmis žmogaus vertybėmis, ko niekada negalės pakeisti jokia mašina“, – teigia K. Motiejūnas.

Pašnekovo teigimu, netolimoje ateityje konkurencijos iš dirbtinio intelekto gali tikėtis ir buhalteriai, finansų analitikai bei kitų sričių specialistai, dirbantys su duomenų analize. Vis dėlto K. Motiejūnas tvirtina, kad mašinos, bent jau numatomoje ateityje, nesugebės visiškai pakeisti žmonių visose minėtose srityse: „Akivaizdu, kad sparčiai diegiamos technologijos keičia ir visuomenės įpročius, todėl žmogaus įsikišimo, atliekant tuos pačius pasikartojančius, rutininius ir lengvai nuspėjamos sekos veiksmus, reikia vis mažiau. Taigi manau, kad ateityje neišvengiamai tokį darbą pakeis mašinos. Daugumą analitinio darbo funkcijų, įskaitant ir finansų sektorių, jau dabar atlieka specialiai tam sukurtos programos. Tačiau teigti, kad dirbtinis intelektas ateityje visiškai pakeis žmones, dirbančius analitinį darbą finansų srityje, negalėčiau, nes žmogaus įsikišimo, mano nuomone, dar ilgai reikės, tik jo darbas bus labiau koncentruotas, susijęs su sprendimų priėmimu ir moralinėmis žmogaus vertybėmis, ko niekada negalės pakeisti jokia mašina.“

Teks tapti lankstesniems

Kaip jau išsiaiškinome, nenumaldomai artėja laikai, kai sunyks mums šiandien gerai žinomos specialybės, tokios kaip kasininkai, vairuotojai, ir, mūsų pašnekovų teigimu, gali ateiti toks metas, kai net kai kurių profilių statybininkus galbūt pakeis tam tikri trimačių spausdintuvų variantai, gebantys atspausdinti pastato karkasą greičiau, pigiau ir padaryti gerokai mažiau klaidų, negu tai gebėtų padaryti žmogus.

Anot R. Juodkos, jau dabar kuriami dirbtinio intelekto sprendimai, padėsiantys rentgeno nuotraukoje nustatyti vėžį ir statistiškai efektyviau už žmogų diagnozuoti šią ligą. Atsižvelgiant į tai, nebūtų visiškai neįtikėtina, kad, prabėgus pakankamai laiko, net tam tikri medicinos specialistai pradėtų jausti konkurenciją iš dirbtinio intelekto, kas dar palyginti neseniai buvo visiškai neįsivaizduojama. Pašnekovo nuomone, išlikti šioje naujoje, dinamiškoje, nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje taps tikru iššūkiu, kuris bus toli gražu ne kiekvienam įkandamas. Ateityje žmogui, norinčiam išlikti konkurencingam bei įdarbinamam, nepakaks tiesiog išmokti profesijos ir stropiai atlikti savo darbą. Jis turės tapti lankstus, gebėti sparčiai prisitaikyti prie naujovių ir nepaliaujamai semtis naujos informacijos bei mokytis.

Ši ir kitos aktualios temos bus aptariamos didžiausio jauno verslo portalo „BZN start“ spalio mėnesį organizuojamame renginyje „NEXT Economy“. Čia bus pristatomos naujos idėjos, aptariami technologiniai iššūkiai ir ateities rinkos tendencijos.