Nuo paauglystės įsimylėję dviračius, profesionaliai sportavę Prancūzijos, Italijos, Belgijos komandose kauniečiai broliai Karolis ir Justas Volungevičiai savo žinias ir aistrą dviračiams pavertė nuosavu verslu.  „Nuo pat verslo pradžios tikėjome, kad veikla, kuri kyla iš didelio pačių domėjimosi ir entuziazmo, tikrai gali būti sėkminga“, – užtikrintai sako vienas iš „Velomanijos“ įkūrėjų Karolis Volungevičius.

Papasakokite, kokia „Velomanijos“ įkūrimo istorija? Kodėl nusprendėte tapti savarankiškos veiklos šeimininkais?

Abu su broliu Justu nuo paauglystės užsiėmėme dviračių sportu, mūsų tėtis taip pat su tuo susijęs – jis yra treneris, tad ilgus metus mūsų pasaulis sukosi apie dviračius. Abu sportavome profesionaliai Prancūzijos, Italijos, Belgijos komandose, tad matėme ne tik dviračių sportą iš vidaus, bet ir susipažinome su dviračių rinka, jų aptarnavimu Europoje.

Baigę sporto karjerą išbandėme ir samdomus darbus, tačiau meilė dviračiams niekur nedingo, tad pastebėję Lietuvoje nišą nusprendėme pradėti savo verslą. Pirmąją dviračių parduotuvę įkūrėme Kaune – mieste, kuriame augome, gyvenome ir sportavome. Po 3 metų atidarėme parduotuvę Vilniuje, kuri veikė 5 metus. Sakau veikė, nes kaip tik šiuo metu sostinės parduotuvę nusprendėme uždaryti ir toliau koncentruosimės į fizinės parduotuvės Kaune veiklą ir plėtrą internetinėje erdvėje.

Su kokiais iššūkiais susidūrėte verslo kūrimo pradžioje? Kas buvo sunkiausia?

Iš pradžių turėjome daug entuziazmo ir žinių apie dviračius, bet tikrai trūko žinių apie patį verslą ir įmonės veiklos valdymo procesus. Pamenu, kad veiklos pradžioje teko dirbti ir po 18-20 val. per parą, nes neturėjome galimybių iškart įdarbinti daugiau žmonių. Tad dieną bendraudavome su klientais, o po darbo valandų atlikdavome dviračių servisą ir visus reikiamus  administracinius darbus.

Nuo pat pradžių pradėjome bendradarbiauti su vienu ispanų dviračių gamintoju, kuris buvo mažai žinomas Lietuvoje, tad teko daug pastangų skirti prekės ženklo žinomumui didinti.

Tuo metu, kai pradėjome verslą, dviračiai buvo kur kas mažiau populiarūs, tad teko ne tik būti pardavėjais, bet ir atlikti švietėjišką misiją, daug laiko skyrėme dviračių kultūros populiarinimui: patys organizuodavome varžybas, dalyvaudavome įvairiuose dviračių renginiuose, turėjome savo sporto komandą. Praėjo daugiau nei penkeri metai ir patys aiškiai matome, kad situacija keičiasi, sveikas ir aktyvus gyvenimo būdas populiarėja tarp įvairaus amžiaus žmonių, auga susidomėjimas ne tik dviračių, bet ir triatlono sportu, kurioje greta plaukimo ir bėgimo yra ir dviračių rungtis.

O kaip sprendėte finansinius iššūkius? Juk verslui pradėti vien idėjos ir entuziazmo nepakanka.  

Tiesa. Mums, kaip turbūt visam smulkiajam verslui, veiklos pradžioje trūko apyvartinių lėšų produkcijai įsigyti.

2013 m. kreipėmės į „Invegą“ (red. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) dėl garantijos suteikimo, o tai padėjo gauti paskolą iš Atviro kreditų fondo (red. šiuo metu  teikiamos paskolos iš Atviro kreditų fondo 2). Taip pat susigražinome dalį faktiškai sumokėtų paskolos palūkanų (red. priemonė „Dalinis palūkanų kompensavimas“, finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis) – jaunam verslui tai buvo išties naudinga ir padėjo lengviau eiti tolyn.

Tiesą sakant, artimiausiu metu galvojame pasinaudoti ir konsultacijų kompensavimu, nes norėtume užpildyti trūkstamų verslo žinių spragas.

Kuo ypatingas jūsų parduotuvės asortimentas? Kokias prekes ir paslaugas „Velomanijoje“ gali tikėtis atrasti dviračių entuziastai?

Nuo pat veiklos pradžios koncentravomės į kokybę – tiek produkcijos, tiek aptarnavimo. Norime savo klientams pasiūlyti jų poreikius geriausiai atitinkančius produktus, kurie tarnautų ne vienerius metus ir teiktų džiaugsmą važinėjantis dviračiu tiek sporto, tiek poilsio, tiek transporto tikslais.

Šiuo metu Lietuvoje atstovaujame du dviračių gamintojus, gaminančius ne tik ekonominės klasės, vaikiškus, bet ir aukštos klasės aerodinaminius dviračius.

Be to, mes vieninteliai Lietuvoje atliekame dviratininko sėdėsenos reguliavimo paslaugą, naudojant pažangią RETUL 3D  technologiją.

Dar viena svarbi detalė: esate šeimos verslą įkūrę broliai. Kaip jums sekasi dirbti kartu? Ar darbo reikalus aptariate ir šeimos susibūrimų metu, o gal kaip tik esate sutarę, kad yra laikas darbui ir yra laikas, kai apie darbą nekalbate?

Tai, kad esame broliai, tikrai gelbėja, nes kartais nuomonės išsiskiria. Jei būtume nesusieti giminystės ryšiais, būtų lengviau pasukti skirtingais keliais ar pyktis, dabar žinome, kad vis tiek bendrausime, reikia rasti kompromisą.

Dirbdami kartu daug bendraujame kiekvieną dieną, tad šeimos susibūrimų metu stengiamės neaptarinėti darbinių reikalų. Jei turime ką aptarti ir norime neutralios aplinkos – treniruojamės kartu.

Banalus klausimas, bet konkrečių atsakymų į jį viešojoje erdvėje labai trūksta – kas yra geras dviratis paprastam, per savaitę apie 20 km vakarais įvairia kelio danga numinančiam mėgėjui?

Geras dviratis pirmiausia yra tas, kuris atitinka konkretaus žmogaus poreikius. Tai skamba gan abstrakčiai, bet jei dviratis tinka kaimynui, dar nereiškia, kad tiks ir jums, nors jūs ir vizualiai panašūs.

Renkantis dviratį reiktų sau atsakyti į du klausimus. Pirmiausia, aiškiai įsivardyti kaip dažnai ir kokiais keliais važiuosite. Antra, suprasti, ko siekiate pasivažinėjimu – ar tik nuvykti iš taško A į tašką B, ar pasportuoti, o gal norite turėti dviratį, kuris puoštų namus ir tik retsykiais būtų naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Atvirai atsakius sau į šiuos klausimus, išsirinkti gerą, jums tinkanti dviratį bus gerokai lengviau. Taip pat būtų naudinga prieš perkant dviratį pasidomėti gamintojais, dviračių klasėmis ir nepulti pirkti pirmo pasitaikiusio už gerą kainą. Labai svarbu įsigyti dviratį, su kuriuo važiuodami džiaugsitės ir mėgausitės.