Lietuvių startuolis „Cogastro“, sukūręs pirmąją pasaulyje vabzdžių fermų stebėjimo irvaldymo programą, pritraukė 100 tūkst.eurų investiciją iš Koinvesticinio fondo ir privačių investuotojų. Nors šią programą jos kūrėjai oficialiai pradėjo platinti tik kovą, šiandien ja jau naudojasi vabzdžių augintojai Australijoje, Izraelyje, Belgijoje, Švedijoje ir Nigerijoje.

Mantės Šidlauskaitės ir Artūro Bartkevič sukurta kompiuterinė programa vabzdžių augintojams leidžia stebėti, valdyti ir priimti duomenų analize pagrįstus sprendimus, kurie padidina vabzdžių fermų našumą. Tokias IT programas naudoja ir tradiciniai gyvulių ūkiai, o štai vabzdžių augintojai iki šiol duomenis įvesdavo ir analizuodavo patys. Programos kūrėja įsitikinusi, kad vabzdžių fermos yra žmonijos ateitis – ir ne tik dėl to, kad pasaulyje vis dar yra 820 mln. badaujančių žmonių, bet ir dėl ribotų gamtos resursų.

„Vabzdžiai yra auginami dėl baltymų, kurie išgaunami tvaresniu būdu, nes jų užauginimui reikia mažiau žemės, vandens resursų, vabzdžiai išskiria gerokai mažiau anglies dvideginio. Visame pasaulyje vabzdžių fermų daugėja ir į jas investuojama šimtai milijonų eurų. Tai nauja, auganti rinka ir tik laiko klausimas, kada vabzdžių auginimas bus standartinė žemės ūkio rūšis“, - įsitikinusi M. Šidlauskaitė.

Iš Koinvesticinio fondo gautas lėšas įmonės kūrėjai ketina investuoti į produkto kūrimą ir naujų klientų paiešką. Į šį startuolį kartu su Konvesticiniu fondu investavo trys verslo angelai. Pasak Koinvesticinio fondo vadovės Viktorijos Vaitkevičienės, pasaulyje populiarėjant atsakingo vartojimo kultūrai, ši rinka turi didelį potencialą.

„Europos Sąjungoje vabzdžių auginimo ir žaliavos panaudojimo reglamentavimas yra griežčiausias – tai nauja sritis, kurioje vis dar atliekami tyrimai siekiant įsitikinti, kad vabzdžiai neperneša ligų. Todėl investuodami suvokiame riziką – gali būti, kad tokiam verslui rinka dar tiesiog nepasirengusi arba neparengta. Labai svarbu ir tokio verslo atsakingumas bei tvarumas, nes mokslininkai teigia, kad vabzdžių pasaulyje sparčiai mažėja.  Kita vertus, prognozuojama, kad iš vabzdžių išgaunamų baltymų rinka 2030 metais sieks beveik 9 milijardus eurų. Todėl tikimės, kad būsime vieni pirmųjų, kurie prisidėjo prie šio verslo ištakų ir parėmė jo plėtrą“, - sako V. Vaitkevičienė.

Jau dabar 2 milijardai žmonių 130 pasaulio šalių valgo vabzdžius. Susidomėjimas vabzdžiais labai sparčiai auga – pavyzdžiui, maisto gigantė „Nestle“ jau yra pradėjusi gaminti ėdalą naminiams gyvūnams su svirplių baltymais. Tokios kompanijos, kaip „PepsiCo“ ir „Tyson Foods“ taip pat aktyviai stebi šios rinkos pokyčius ir žaidėjus, o vienintelės JAV akcijų biržoje kotiruojamos alternatyvios mėsos gamintojos „Beyond Meat“ akcijų vertė per šiek tiek daugiau negu metus išaugo 7 kartus. Ir nors išgauti baltymą iš vabzdžių šiandiena yra brangu, „Cogastro“ kūrėja tikisi, kad jų sukurta technologija ateityje padės užtikrinti, kad vabzdžių žaliavos kaina bus konkurencingesnė, palyginti su soja ar mėsa.

Ekonomikos mokslus baigusi ir IT srityje dirbusi M. Šidlauskaitė vabzdžiais susidomėjo stebėdama dokumentinę laidą apie žemdirbystę, kurioje buvo kalbama, kad ateityje restorane žmonės valgys vabzdžius. Ji taip užsidegė šia mintimi, kad metė darbą ir įkūrė savo vabzdžių auginimo fermą. Būtent tada M. Šidlauskaitė ir pastebėjo, kad pačiam suvedant duomenis, nebelieka laiko jiems analizuoti, taip pat nėra galimybių, suskaičiuoti verslo ekonominę vertę. „Cogastro“ sukurta programėlė visa tai padaro pati.