„Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) netrukus švęs 20 veiklos metų. Įstaiga jau kelis dešimtmečius padeda Lietuvos verslams gauti reikalingą finansavimą ir augti. Su generaliniu direktoriumi Kęstučiu Motiejūnu ir jo pavaduotoja Inga Beiliūniene kalbėsimės apie tai – kaip sekėsi, kokie buvo didžiausi iššūkiai ir kas dar laukia?

Per du dešimtmečius INVEGA įnešė reikšmingą indėlį į verslų ekosistemą – vieniems padėjo susikurti tvirtą starto pagrindą, kitiems tapo finansiniu ramsčiu plečiantis, o tretiems – atrasti alternatyvius finansavimo šaltinius. Per dvidešimt metų keitėsi verslo aplinka, bankų finansavimo galimybės ir patys Lietuvos verslai, tačiau INVEGOS misija, pasak K. Motiejūno ir I. Beiliūnienės, nesikeitė.

„Aš pati INVEGOJ nesu 20 metų, tačiau šalia jos – jau 19 metų. Mačiau, kaip ši įstaiga augo, keitėsi, kas skatino tą keitimąsi. Iš esmės misija liko panaši – padėti Lietuvos verslui rasti reikalingą finansavimą“, – tikino I. Beiliūnienė.

„Misija liko ta pati, tačiau jos įgyvendinimas išsiplėtė. Mes pradėjome nuo 2 mln. 2001 m., o kokias dideles sumas investavome bei investuojame šiandien. Dar norėčiau akcentuoti – nors dirbu INVEGOJE tik ketverius metus – kad tikrai nepasikeitė žmonių, INVEGOS darbuotojų nuostatos – pritarimas ir įsijautimas į įmonės misiją“, – antrino K. Motiejūnas.

– Pakalbėkime šiek tiek apie tą augimą – kaip jis vyko, kokie reikšmingi pokyčiai įvyko?

I.B.: Kaip Kęstutis minėjo, mes savo veiklą 2001 m. pradėjome nuo kelių milijonų, o pati pirmoji garantija buvo suteikta 2002 m. vasarį. Tačiau per tą laiką nuo kelių milijonų užaugome iki labai didelių skaičių. Galima būtų kalbėti apie dešimtmečius – pirmasis buvo labiau įsitvirtinimo ir savęs, kaip institucijos, suradimo dešimtmetis. Ilgą laiką mes tik teikėme garantijas ir kompensavome palūkanas, tačiau po truputį pradėjome bendradarbiauti su tarptautinėmis finansų įstaigomis, tokiomis kaip Europos investicijų fondas, tapome įvairių asociacijų nariais, pradėjome dirbti su Europos Sąjungos struktūriniais fondais. Mes buvome vieni iš pirmųjų Europoje finansinėms priemonėms pradėję naudoti struktūrinių fondų lėšas. Pagal mūsų pavyzdį Europos Komisija mokėsi ir dar mokosi iki šiol.

Mes buvome vieni iš pirmųjų Europoje finansinėms priemonėms pradėję naudoti struktūrinių fondų lėšas. Pagal mūsų pavyzdį Europos Komisija mokėsi ir dar mokosi iki šiol.

O antrasis dešimtmetis buvo labiau orientuotas į plėtrą. Pradėjome rinkai siūlyti daug daugiau produktų – išsiplėtėme ir į rizikos kapitalą, pradėjome teikti paskolas bei įvairių tipų garantijas, ir štai dabar esame tokie, kokie esame.

– Kaip INVEGA kartu su verslais išgyveno ekonominius sunkmečius? Kaip sekėsi tada?

I.B.: Susiklostė tokia padėtis – kaip tik krizė, tai INVEGA gelbsti. Didysis įmonės portfelio augimas įvyko būtent per ekonominę-finansinę krizę 2009–2010 metais, kai reikėjo gelbėti ir padėti verslui. Dabar – COVID-19 pandemija, visa susiklosčiusi situacija mus gerokai pakeitė – vėl išsiplėtėme. Mūsų plėtra kažkaip susijusi su krizėmis, mūsų vaidmuo tada stiprėja.

K.M. Dar norėčiau pridėti, ką pats jaučiu ir ką faktai patvirtina, kad tas ilgametis naujovių ieškojimas ir drąsus jų išbandymas atvedė iki to, jog, prasidėjus ir šiai COVID-19 krizei, net ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei nekilo klausimų – kas čia bus pagrindinis žaidėjas, kas bus pagrindinis pagalbos verslui teikėjas – INVEGA. Tai rodo, kad mes padarėme didžiulį įdirbį, turime didžiulę patirtį, bagažą bei sugebėjimus.

– Kęstuti, koks INVEGOS santykis su verslu per šiuo du dešimtmečius? Ką rodo skaičiai?

K.M.: Skaičiai yra didžiuliai. Jei skaičiuotume mūsų derlių – per 20 metų padėjome, finansavome per 47 000 verslų, o investavome – daugiau kaip 2 mlrd. Eur. Jau vien dėl to santykis su verslu turėtų būti geras (nusijuokia). Jis ir yra geras. Iš naujų verslų dar išgirstame, kad štai negirdėjome INVEGOS, negirdėjome apie jos priemones, nežinome, kaip jomis pasinaudoti, tačiau taip bus visada – kol bus naujų verslų. O šiaip, dar šiemet darėme apklausą - tarp verslo įmonių mūsų žinomumas yra apie 85 proc., tai tikrai pakankamai. Iš apklaustų verslininkų 44 proc. spontaniškai įvardija INVEGĄ kaip paramos verslui teikėją, mūsų paslaugomis labai patenkinti 9 iš 10, rekomenduotų kitiems – daugiau kaip 70 proc.. Taigi net ir su bet kuria verslo įmone lyginant atrodytume labai gerai.

Per 20 metų padėjome, finansavome per 47 000 verslų, o investavome – daugiau kaip 2 mlrd. Eur.

– Kiek suskaičiuojate iš viso finansinių priemonių, kurias INVEGA administravo nuo pat pradžių ir kiek jų aktyvių yra šiandien?

I.B.: Iš viso per visą gyvavimo laikotarpį turėjome 54 priemones, šiandien aktyvių turime 30. Tarp jų yra įvairių – tai ne tik finansinės priemonės, bet ir vadinamosios visuotinės dotacijos, kai kompensuojame tam tikro tipo išlaidas, pavyzdžiui, palūkanas. Na, priemonių tikrai yra įvairių, nes ir įmonių poreikiai skirtingi. Verslas yra įvairus – ko reikia labai mažai įmonei ar individualią veiklą vykdančiam žmogui, to nereikia didelei, ir atvirkščiai, todėl ir siūlome platų spektrą.

– Kiekviena tiek išgyvenusi įstaiga yra patyrusi ir labai gerų, ir blogesnių dienų. Su kokiais iššūkiais susidūrė INVEGA ir kaip sekėsi juos įveikti?

I.B.: Buvo tų iššūkių, tikrai buvo. Kaip aš sakau, buvimas nuolat priekyje turi savo kainą – kartais esi bandomasis triušis, ant kurio visi išsibando, tada jau ir kitiems būna lengviau tai daryti. Turėjom iššūkių ir su Europos Sąjungos auditais, ir su bankų, kurie buvo mūsų partneriai, žlugimais Lietuvoje. Kai esi pirmasis viską darantis – neturi su kuo pasitarti, mokaisi tik iš savo klaidų. Taigi visko buvo, tačiau užaugome tuo, kuo užaugome ir, tikiuosi, nesustosime augti.

K.M.: Kalbėdami apie iššūkius, trukdžius, turime suprasti, kad mes nesame verslo organizacija. Mes esame institucija, kuri dirba su valstybės pinigais, su visų mūsų pinigais, tad turime su jais elgtis atsakingai, tikslingai. Mes ne šiaip darome kažką – mes įgyvendiname Vyriausybės politiką, kitaip tariant – finansuojame tą, ko reikia Vyriausybei, skatiname tą, ko reikia Vyriausybei. Taip, mes turime vargo su įstatyminiais aktais, reikalavimais, auditais ir priežiūromis. Iš kitos pusės, mes turime suprasti, kad šimtaprocentis skaidrumas, išankstinis planavimas ir veikimas tik ten, kur reikia – ko nepadaro laisva rinka, o ne konkuravimas su ja – yra principai, kurių mes turime laikytis.

- Jūs iš tiesų visą šį laiką esate labai arti verslo. Kokius bendrai Lietuvos verslo pokyčius pastebite?

K.M.: Plikais skaičiais galime pastebėti, kad kiekvienais metais Lietuvoje verslų daugėja. Aš sau seniai esu pasidaręs išvadą, kad bendras verslumas šalyje auga. Daug teigiamų dalykų ir kai kurie vyksta net greičiau negu kitose šalyse. Mūsų Lietuvos verslas iš tiesų yra drąsus, veiklus, inovatyvus. Pažiūrėkite, 2020-ieji, pasaulyje COVID-19 krizė, karantinas, o Lietuvos eksportas, pramonės gamyba auga. Vienos rinkos užsidaro, bet randamos kitos, startuolių skaičius auga. Tikrai reikia džiaugtis, kad verslumo dvasia Lietuvoje plečiasi.

– Kaip sakote, toliau planas – nesustoti ir augti, taigi ko verslas gali laukti iš INVEGOS artimiausiu metu?

I.B: Tikrai žadame naujienų. 2020– 2021 m. gyvenome lyg dviejose paralelinėse visatose. Teikėme pagalbą verslams pandemijos kontekste, tačiau nesustojome, neatsisakėme tų planų, kuriuos buvome nusimatę. Šiemet jau paleidome naujų, su COVID-19 krize nesusijusių, priemonių, kurios taip pat reikalingos įmonėms, turime ir daugiau planų. Norime skatinti alternatyvaus finansavimo rinką – ne kredito įstaigų skolinimą, šią kryptį pradėjome vystyti pernai, tęsime ir toliau – planuojame steigti dar kelis rizikos kapitalo fondus. Kita kryptis – tiesioginis mūsų skolinimas ten, kur finansų tarpininkai negali to padaryti, nes rizika jiems per didelė – taigi norime plėsti paskolų spektrą rizikingiems, su mokslu, inovacijomis susijusiems projektams.