Dronų technologija (Nepilotuojami oro įrenginiai - angl. UAV) įprastai asocijuojama su specializuotais gynybos industrijos sprendimais bei mažmeninėje prekyboje parduodamais įrenginiais, kuriuos daugelis žmonių laiko „žaislais“, skirtais suaugusiesiems, aktyviai besidomintiems technologijų pažanga. Tiesa šio dešimtmečio metu technologinė pažanga (dirbtinio intelekto, objektų išvengimo, kompiuterinio regėjimo bei kitų inovatyvių sprendimų proveržis) leido dronų technologiją pritaikyti daugelyje kitų industrijų, kuriose UAV sprendimai gali sumažinti arba iš viso eliminuoti darbuotojų saugos riziką, padidinti bei suefektyvinti duomenų rinkimo bei jų analizės užduotis, atlikti produktų pristatymo funkcijas. Šis virsmas suteikė galimybę dronų industrijai pradėti siūlyti savo sprendimus verslams (angl. B2B business model) bei tokiu būdu pritraukė didžiulį rizikos kapitalo investuotojų dėmesį. „PriceWaterhouseCoopers“ atliktoje analizėje – pasaulinė dronų technoligija paremtų komercinių produktų bei paslaugų vertė išsaugo iki 127.3 milijardų JAV dolerių.

CB insights išleistoje ataskaitoje „Dronų technologijos progresas“ (angl. The state of Drone Technology) įdentifikavo 70 UAV verslų-startuolių, kurie formuoja teigiamus esminius pokyčius daugiau negu dešimtyje industrijų:

Žemės ūkio sferoje net keletas jaunų, tačiau rizikos kapitalo fondų pasitikėjimą įgavusių įmonių teikia stebėjimo, duomenų surinkimo bei analizės paslaugas naudojant dronų technologiją. JAV bendovė – „Slantrange“ pasitelkdama UAV sprendimus stebi bei analizuoja laukų tekstūrinius, spalvinius bei kitus pokyčius, bei naudodamasi surinkta informacija sugeba ūkininkams pateikti analizes bei projekcijas apie auginamų kultūrų būklę bei būsimą derlių. Tokia informacija savo ruožtu įgalina ūkininkus preciziškiau valdyti savo verslą. Tuo tarpu startuolis „DroneSeed“ naudoja dronus optimizuojant sodinimo procesą. Šis sprendimas ypatingai naudingas siekiant vystyti augalų kultūras gamtos stichijų paveiktuose regionose – vienas iš technologijos pritaikumo pavyzdžiu yra galimybė sodinti medžius, gaisrų nuniokotuose regionuose. Dronas nustato teritorijas, kuriose sąlygos yra geriausios augalams išdygti bei vystytis.

Logistikos sektoriuje dronų teikiamos paslaugos taip pat įgauna pagreitį. Pioneriai šioje vertikalėje – Izraelio startuolis „Flytrex“. Sulaukusi 10 milijonų JAV dolerių siekiančios investicijos, įmonė išvystė pažangius dronus bei nuotolinį jų valdymo sprendimą. Šia technologija besinaudojančioms įmonėms užtenka pasirinkti norimą maršrutą bei norimus sustojimo tikslus sistemoje – skrydžiai arba vadinamosios misijos vykdomos automatiškai. Šis technologinis sprendimas sėkmingai pradėtas taikyti Islandijoje pristatant maistą bei kitas e-komercijos prekes.

Dronų technologija įgalina startuolį „Kespry“ atlikti pastatų, sunkiosios technikos, bei žaliavų išgavimo, teritorijų inspektavimo paslaugas. Šie sprendimai ypatingai aktualūs draudimo bendrovėms, kurios gaudamos nuolatinę informacijmą apie apdraustų komercinių bei gyvenamųjų objektų būklę, gali užkirsti kelią galimiems nuostoliams bei parengti tikslesnius objektų rizikos vertinimus. Sulauktos milijoninės investicijos (61 milijonas JAV dolerių) iš korporatyvinių investuotojų tokių kaip „Shell Technology Ventures“ bei „Cisco Investments“ patvirtina: „Kespry“ sprendimai yra turintys tiek funkcinę, tiek komercinę ilgalaikę grąžą bei keičiantys įvardintų industrijų kasdienę veiklą.

Be įvardintų industrijų, dronų technologijos progresas palieka žymius pėdsakus laivybos, energijos, meteorologijos, infrastruktūros vystymo, telemunikacijų bei kitose industrijos. Tai, jog dronai atrado

komercinę nišą patvirtina ir vis didėjančios įrenginių pardavimų pajamos: „Gartner“ duomenimės nuo 2016 iki 2017 per metus jos išaugo dvigubai iki 6 milijardų JAV dolerių. Tuo tarpu remiantis „Crunchbase“ duomenų bazės duomenimis 140 dronų industrijoje veikiantys startuoliai per 2018 metus pritraukė pirmąsias ar tolimesnių etapų rizikos kapitalo investicijas. Iš jų didžiausios teko pasaulio vandenynus tirinčiai bendrovei „Saildrone“ – 60 milijonų JAV dolerių, bepiločius dronus konstruojančiam startuoliai „Skydio“ – 42 milijonų JAV dolerių bei Izraelio įmonei „Airobotics“ – 30 milijonų JAV dolerių, kurios vystoma sistema padeda su dronų pagalba sėkmingai rinkti bei sisteminti duomenis. Iš 2018 metais finansavimo sulaukusių startuolių, 51 (36%) savo būstines yra įkūrę Europoje bei Izraelyje.

Tiesa, ne visi signalai nuteikia optimistiškai. Silicio slėnio startuolis „Airware“, kuris buvo įvardijamas, kaip vienas daugiausiai žadančių dronų technologiją įgalinančių verslų bei buvo salaukęs daugiau negu 118 milijonų JAV dolerių siekiančių investicijų ir pasitikėjimo iš tokių rizikos kapitalo fondų – lyderių, kaip „Kleiner Perkins“, „Andreessen Horowitz“ ir „Google GFV“, 2018 metais paskelbė apie savo veiklos pabaigą. Tai įvyko praėjus vos keturiems mėnesios po šiam startuoliui skirtos papildomos 8.5 milijonus JAV dolerių injekcijos. Startuolio pateikti informacinių technologijų programinės įrangos sprendimai rinkti bei analizuoti informaciją apie stambius objektus statybos ir kalnakasybos industrijose tokiu būdu įgalinant korporacijas atsisakyti alternatyvių bei labai brangių užsakomųjų sraigstasparnių skrydžių, prieš keletą metu buvo pernelyg technologiškai pažengę tuometiniams dronų įrenginiams. Noras kuo greičiau pristatyti savo sprendimus rinkai, paskatino „Airware“, kurti bei gaminti savo dronus, kas galiausiai tapo nepajėgiama finansinę našta įmonei. Tai įrodo, jog rinka dar nėra pakankamai subrendusi, bei bendrovės turi nusisukti nuo savo pagrindinės įdėjos bei ieškoti pačios būdų kaip finansuoti ir komercializuoti savo sprendimus. Didėjant dronų

kiekiui ir koncentracijai, taipogi auga ir visuomenės neužtikrintumas šių įrenginių poveikiu aplinkai bei žmonių saugumui. Vienas geriausių to pavyzdžių – 2018 metais Jungtinėje Karalystėje, Gatviko oro uoste įvykės incidentas, kuomet keli dronai pažeidė oro uosto erdvę bei tokiu būdu privertė sustabdyti skrydžius. Dvi dienas trukusi suirutė neigiamai paveikė 120 tūkstančių keleivių bei tarptautiniu lygmeniu paskatino kalbas apie tai, ar valstybės yra tinkamai pasiruošusios sparčiai dronų technologijos plėtrai.

Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse UAV technologijos taipogi vystomos, tačiau kaip pastebi „Open Circle Capital“ rizikos kapitalo fondo partneris Audrius Milukas, pažengusių verslų šioje srityje nėra daug: „Robotika bei jai priskiriama dronų technologijų industrija – viena iš pagrindinių sričių į kurią siekia investuoti „Open Circle Capital“ fondas. Atliekame išsamias regiono analizes bei ieškome išskirtinių dronus bei su jais susijusių technologijų kuriančių startuolių. Šiai dienai Lietuvoje esamę pastebėję įmone pavadinimu „Laserpas“, kuri naudoja dronų technologiją atliekant elektros tinklų apžiūrą bei esamę bendravę su keletu įdėjos stadijoje esančių startuolių. Latvijoje bei Estijoje dronų technologijos vystomos sparčiau, tačiau taipogi norėtųsi didesnio proveržio: Latvijoje pastebimiausi industriniam valymui dronus naudojantis startuolis „Aerones“, įmonė „Airboard“, kuri siūlo dronų paslaugas, tręšiant žemės ūkio laukus bei inovatyvius, profesionaliam naudojimui skirtus UAV sprendimus gaminanti „Atlas Dynamics“. Estijoje reikėtų išskirti startuolį pavadinu „Hepta“, kuris naudoja UAV technologijas siekiant prižiūrėti elektros tinklų linijas“. Anot Audriaus Miluko, Open Circle Capital fondas turi gilias kompetencijas dronų technologijų srityje – vienas iš fondo patarėjų Patrick Halford ilgus metus vadovavo IBM korporacijos dronų padaliniui (šiaurės europos skyriuje). Todėl su visais pažengusiais lietuviškais startuoliais bei moksliniais sprendimais dronų srityje siekiama susipažinti bei kalbėtis apie galimą tiek finansinę, tiek konsultacinę paramą.

Dronų technologijos (UAV) industrija sparčiai plečiasi bei atranda tiek naujus komercinius šaltinius, kurie efektyvina nusistovėjusių industrijų veiklą, tiek atitinkamai tampa vis patrauklesne sritimi rizikos kapitalo fondams. Žinoma, vieno iš dronų industrijos lyderio Airware žlugimas bei suirutė Gatviko oro uoste, visuomei siunčia neigiamus signalus, tačiau tai pavienės nesėkmės industrijoje, kurioje per paskutiniuosius 5 metus skiriamų investicijų skaičius išsaugo apytiksliai 10 kartų. Žiūrint į nustatytus dronų technologijos pasaulinės rinkos dydžio skaičius, galima teigti, jog dronai taps neatsiejama verslo, o kartu ir visuomenės gyvenimo dalimi. Tiesa Lietuvoje šią technologiją vystančių startuolių bei mokslinių projektų nėra daug, tačiau kol pasaulyje nėra susiformavusių daugybės stambių korporacijų bei rinka yra išties jauna, inovatyvūs Lietuvos verslininkai tai gali pakeisti bei siekti aukštumų tarptautinių mastu.