Bankų ir kitų kredito įstaigų skolinimo sąlygos įmonėms pastaruoju metu griežtėja – tą rodo sparčiai išaugęs atmestų paraiškų dėl naujos ar jau suteiktos paskolos sąlygų keitimo skaičius, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta įmonių apklausa.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (SVVT) pirmininkė Dalia Matukienė teigia, kad smulkus šalies verslo jau beveik dešimtmetį beveik neturi galimybių gauti kreditų iš bankų. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius neneigia, kad atmestų paraiškų dalis yra išaugusi, tačiau tai sieja su bendru padidėjusio skolinimosi poreikiu ir tarp įmonių vis dar gajais mitais.

LB: daugiau kaip ketvirtadalis kredito paraiškų yra atmetamos

Apklausos duomenimis, bendra kredito įstaigų atmestų paraiškų dalis pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 27 proc. ir buvo 5 proc. punktais didesnė nei prieš metus. Atmestų paraiškų dalis antrąjį 2018-ųjų pusmetį buvo pasiekusi net 34 proc., o rodiklio pagerėjimą per pusmetį lėmė mažesnis atmestų stambių įmonių, taip pat prekybos ir pramonės srityje veikiančių įmonių paraiškų skaičius.

Mažų įmonių grupėje atmestų paraiškų dalis per metus išaugo nuo 40 iki 61 proc., o statybų sektoriuje – nuo 32 iki 53 proc. (per pusmetį padidėjo atitinkamai 4 ir 17 proc. punktų). Atmestų vidutinių įmonių paraiškų skaičius išlieka stabilus – pirmąjį šių metų pusmetį jis sudarė 29 proc., prieš metus – taip pat 29 proc., antrąjį 2018-ųjų pusmetį – 28 procentus.

Atmestų stambių įmonių paraiškų skaičius per metus nepakito ir sudarė 5 proc., prekybos įmonių – sumažėjo 9 proc. punkto iki 13 proc., pramonės įmonių – sumenko 5 proc. punkto iki 17 proc., o per pusmetį atitinkamai sumažėjo 15, 26 ir 21 proc. punktu.

LB apklausoje dalyvavusių įmonių teigimu, net 52 proc. sprendimų atmesti kreditavimo paraišką kredito įstaigos nemotyvavo. Kitais atvejais kaip dažniausia paraiškos atmetimo priežastis nurodoma prasta įmonės finansinė būklė – 35 procentai. Taip pat kiek dažniau buvo nurodoma rizikinga bendra ekonominė padėtis (19 proc.), per dideli jau turimi įmonės įsipareigojimai (13 proc.).

D. Matukienė: bankai smulkaus verslo beveik nekredituoja

SVVT pirmininkės teigimu, smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo situacija iš esmės nesikeičia jau dešimtį metų, todėl verslas turi remtis vidaus resursais arba ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių.

„Taryba nuo kokių 2009 metų periodiškai yra sakiusi tiek Lietuvos bankui, tiek premjerams, tiek įvairių Seimo komitetų nariams, kad smulkus ir vidutinis verslas yra iš esmės nefinansuojamas. (....) Situacija iš tikrųjų labai bloga, jei mes pažiūrėtume į labai mažas įmones, turinčias iki dešimties darbuotojų, jos praktiškai yra iš viso nefinansuojamos“, – BNS sakė D. Matukienė.

Pasak jos, smulkiuosius verslininkus iki šiol gelbėja tik pirmaisiais veiklos metais suteikiama vadinamoji „verslumo“ lengvatinė paskola su „Invegos“ garantija.

„Dabar šios paskolos yra teikiamos per kredito unijas ir tai yra vienintelė priemonė, kuria gali pasinaudoti iki dešimties darbuotojų turintis smulkusis verslas. Tokia paskola yra teikiama tik pirmaisiais veiklos metais, todėl mes siūlytume ieškoti galimybių šį finansavimą pratęsti ir antras ar trečiais metais“, – aiškino D. Matukienė.

„Žinoma, tas finansavimas nėra didelis, tik 25 tūkst. eurų, tačiau yra ilgas atidavimo laikotarpis, veikia tam tikros „Invegos“ priemonės. Tai iš tikrųjų yra puiki galimybė smulkiam verslui“, – pridūrė SVVT pirmininkė.

Jos teigimu, iš esmės smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo situaciją galėtų pakeisti tik valstybinio komercinio banko atsiradimas.

„Dabar mes vėl girdime kalbas, kad į Lietuvą kviečiamas ateiti Lenkijos bankas. Tai tikriausiai būtų valstybinio kapitalo turintis PKO bankas, tai gal ir lietuviai galėtų patys įsteigti valstybinį banką. Surinkti iš kiekvieno gyventojo, kuris norėtų būti valstybiniame banke, po 10 eurų ir jau turėtume įstatinį kapitalą tokiam bankui“, – tvirtino D. Matukienė.

„Turėtume normalią konkurenciją ir normalias finansavimo galimybės smulkiam ir vidutiniam verslui“, – pridūrė ji.

Ji pabrėžė, kad šiuo metu veikiantys komerciniai bankai daugiausiai pelnosi iš paslaugų teikimo smulkiesiems verslininkas ir nėra suinteresuoti prisiimti papildomus rizikos juos kredituodami.

„Visos smulkiojo verslininko apyvartos eina per bankus, mokėti reikia už kiekvieną sąskaitą, už kiekvieną pinigų nuskaitymą, už kiekvieną pasinaudojimą mokėjimo kortele. Kam bankams prisiimti papildomą riziką, kai jie ir be jos gali pasiimti pinigus. Ne iš kreditavimo, o iš paslaugų teikimo gyvena bankai“, – sakė D. Matukienė.

M. Zalatorius: bankai išmoko praėjusios krizės pamokas

Pasak LBA prezidento, asociacija taip pat nuodugniai stebi situaciją tiek gyventojų, tiek verslo kreditavimo rinkoje, o dalis jos turimų duomenų iš esmės sutampa su LB apklausos rezultatais – pavyzdžiui, duomenys apie atmetamų paraiškų dalį yra labai panašūs.

„Labai svarbu yra tai, kad Lietuvoje veikiantys bankai tikrai išmoki praėjusios krizės pamokas ir skolina atsakingai. Šiuo metu stebimo ekonominio ciklo neapibrėžtumą ir nors nežinome, ar jo kreivė pradės linkti žemyn, bet tas begalinis augimas, kurį turime jau ilgą laiką, tikriausiai nesitęs. Labai normalu, kad tokiu metu keičiasi ir situacija skolinimo rinkoje“, – BNS sakė M. Zalatorius.

„Tai vyksta ne tik Lietuvoje, tai globalus europinis reiškinys, pavyzdžiui, tokios tendencijos matomos ir Vokietijoje“, – pridūrė jis.

M. Zalatoriaus teigimu, įtakos atmetamų paraiškų skaičiui turi ir pastaruoju metu išaugęs verslo skolinimosi apetitas.

„Pastaruoju metu įmonės laba dažnai kreipiasi paskolų ir normalu, kad išaugus besikreipiančiųjų skaičiui, didėja ir atmestų paraiškų dalis. Bankai skolina atsakingai, todėl normalu, kad verslas turi pateikti išsamius ir realiomis prielaidomis paremtus verslo planus. Ir yra labai natūralu, kad dalis prašančių paskolos, jos tiesiog negauna, o tokių sprendimų priežastys visuomet yra labai skirtingos ir individualios“, – aiškino LBA vadovas.

Jis pabrėžė, kad suteikti kreditą gali būti atsisakoma ir dėl konkretaus banko vidinės politikos – pavyzdžiui, išnaudotų skolinimo limitų vienai ar kitai verslo sričiai.

„Bankų rizikos apetitai yra skirtingi, todėl visą laiką siūlyčiau įmonėms, kurios sulaukia neigiamo atsakymo vienoje kredito įstaigoje, eiti į antrą, trečią ir taip toliau. Na bet jei jau visos veikiančios kredito įstaigos atsisako suteikti paskolą, problema matyt yra jau ne bankų pusėje“, – sakė M. Zalatorius.

Kreditavimas negali būti neribojamas

Beveik pusė (49 proc., arba 1 proc. punktu daugiau nei prieš metus) LB apklaustų įmonių nurodė, kad šiuo metu skolinimo sąlygos verslui yra visiškai arba iš dalies apribotos. Tą ypač jaučia mažos, vidutinės ir paslaugas teikiančios įmonės – atitinkamai 54, 51 ir 51 proc., tuo metu didelių įmonių segmente taip teigė tik 39 proc. apklaustųjų.

Tai, kad skolinimo sąlygos yra visiškai arba iš dalies apribotos, nurodė 48 proc. apklausoje dalyvavusių statybos, 47 proc. pramonės ir 46 proc. prekybos sektoriaus įmonių.

Pasak M. Zalatoriaus, centrinio banko apklausoje naudotas klausimas, ar kredito įstaigos riboja skolinimą, yra „nei etiškai, nei socialiai“ teisingas, nes verslo kreditavimas negali būtų paprastas ir neribojamas. Be to, anot jo, Lietuvoje vis dar gajūs mitai apie finansavimosi bankuose galimybes.

„Neretai įmonių finansavimosi galimybių vertinimą lemia ne reali patirtis, o išankstinis nusistatymas. Mūsų asociacijos atliktas įmonių tyrimas parodė, kad 58 proc. apklausos dalyvių, kurie nė nebandė ieškoti finansavimo savo projektams, nurodė manantys, kad banko paskolą būtų gauti sunku arba labai sunku, tuo metu iš bandžiusių gauti paskolą taip mano tik 34 proc.“, – aiškino M. Zalatorius.

Tačiau jis neneigė, kad statybų sektoriaus finansavimo sąlygos yra sugriežtėjusios.

„Jau kelis ketvirčius iš eilės pastebime, kad statybų sektoriaus finansavimo paraiškų patenkinama vis mažiau. Bankai nenori didinti ekonominių disbalansų viename ar kitame sektoriuje, o statybų sektoriuje tų disbalanso požymių yra. Vien tik Vilniuje turime 4,2 tūkst. neparduotų būstų, tai sudaro beveik vienerių metų apyvartą, todėl natūralu, kad taip padidėjus pasiūlai į šio sektoriaus kreditavimą, ypatingai mažesnių jo dalyvių, yra žiūrima atsargia“, – sakė LBA vadovas.

„Kai pasiūla taps labiau subalansuota su paklausa, matysime ir teigiamus pokyčius statybų sektoriaus kreditavime“, – pridūrė jis.

M. Zalatorius taip pat pabrėžė, kad statybų sektoriaus svarba Lietuvos ekonomikai ilgainiui turėtų mažėti.

„Lietuvoje statybų sektoriaus indėlis į BVP sudaro 7–8 proc., tuo metu Vakarų Europos valstybėse vidurkis yra apie 5 procentus. Visgi Lietuva jau yra pasiekusi tam tikrą ekonominę brandą, daug kas pas mus jau yra pastatyta, todėl statybų sektorius turi suvokti, kad ilgainiui jo svarba vis mažės, nes Lietuva juda link aukštos pridėtinės vertės ekonomikos“, – teigė M. Zalatorius.

LB: verslas dairosi alternatyviųjų finansavimo šaltinių

Griežtėjant kredito įstaigų finansavimo sąlygoms, 27 proc. apklaustų įmonių nurodė jaučiančios alternatyviųjų finansavimosi šaltinių (rizikos kapitalo fondų, sutelktinio finansavimo, verslo angelų) poreikį, dažniausiai tai yra mažos ir statybų veiklą vykdančios įmonės – atitinkamai 35 ir 34 procentai.

Kartu daugiau kaip penktadalis (21 proc.) mažų įmonių būtų linkusios keisti esamus finansavimosi šaltinius – pavyzdžiui, iš tradicinių, tokių kaip banko paskolos, į alternatyviuosius. Vis dėlto didžioji dauguma įmonių teigė, kad esamų tradicinių finansavimosi šaltinių – vidaus išteklių, bankų paskolų, išperkamosios nuomos keisti neplanuoja.

Apklausos duomenimis, 43 proc. įmonių savo veiklą finansuoja išimtinai (nuo 80 iki 100 proc.) vidaus ištekliais, tai ypač būdinga mažoms ir vidutinėms (po 48 proc.), taip pat paslaugų srityje (54 proc.) veikiančioms įmonėms. Didžiausą įtaką tokiam nenorui skolintis daro tai, kad įmonės turi sukaupusios pakankamai nuosavų lėšų (56 proc.), taip pat kaip svarbi įvardijama didelė paskolų kaina (46 proc.).

LB užsakymu apklausa atlikta kovo mėnesį, jos metu atsakymai gauti iš 501 šalyje veikiančios įmonės. Du trečdalius jų sudarė įmonės, turinčios iki 50 darbuotojų, kitą dalį – tos, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų. Apklausoje dalyvavusių įmonių vidutinis veiklos laikotarpis – 19 metų.

BNS informacija