Investicinės paskolos verslui

Sostinės regioną sudaro Vilniaus apskrities savivaldybės - Vilniaus m. sav., Vilniaus r. sav., Elektrėnų sav., Šalčininkų r. sav., Širvintų r. sav., Švenčionių r. sav., Trakų r. sav. ir Ukmergės r. sav.

Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną sudaro: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskritys.

Paskolos gavėjas laikomas veikiančiu Lietuvos Respublikoje tuo atveju, jei jis kuria darbo vietas Lietuvos Respublikoje ir (arba) nuo savo vykdomos veiklos moka mokesčius arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įmokas į Lietuvos Respublikos biudžetą. Atitikimas šiam reikalavimui vertinamas pagal viešus valstybinių registrų duomenis.

Reikšmingas žalos nedarymo principas (RŽNP) yra apibrėžtas Taksonomijos reglamento 17 straipsnyje šešiems aplinkos tikslams:

1. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą klimato kaitos švelninimui, jei dėl jos išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis.
2. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą prisitaikymui prie klimato kaitos, kai dėl tos veiklos didėja dabar ir ateityje tikėtinas klimato neigiamas poveikis tai pačiai veiklai, žmonėms, gamtai, ar turtui.
3. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai, kai ta veikla daroma žala vandens telkinių, įskaitant paviršinį ir požeminį vandenį, gerai būklei, geram ekologiniam potencialui, arba gerai jūrų vandenų aplinkos būklei.
4. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą žiedinei ekonomikai, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, kai dėl tos veiklos labai neefektyviai naudojamos medžiagos arba tiesiogiai ar netiesiogiai labai neefektyviai naudojami gamtos ištekliai, kai dėl tos veiklos labai padidėja atliekų susidarymo, deginimo ar šalinimo mastas, arba kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali sukelti didelę ilgalaikę žalą aplinkai.
5. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą taršos prevencijai ir kontrolei, kai dėl tos veiklos labai padidėja į orą, vandenį arba žemę išmetamas teršalų kiekis.
6. Veikla laikoma darančia reikšmingą žalą biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui, kai ta veikla yra labai žalinga ekosistemų gerai būklei ir jų atsparumui arba žalinga buveinių ir rūšių, įskaitant Sąjungos svarbos buveines ir rūšis, išsaugojimo būklei.

RŽNP (Reikšmingos Žalos Nedarymo Principu) siekiama skatinti ekonominę veiklą, investicijas ir reformas suderintas su Europos aplinkosaugos politika ir strategijomis. Atmetant tas veiklas, kurios gali padaryti didelę žalą vienam ar daugiau Europos aplinkosaugos tikslų.

Vertinant vadovaujamasi šiais principais:

• RŽNP vertinimu siekiama nustatyti, įvertinti ir, jei įmanoma, sušvelninti bet kokį galimą neigiamą poveikį 6 aplinkosaugos tikslams. Jei reikia, paskolos gavėjas turi aprašyti priemones, skirtas tokiam neigiamam poveikiui sumažinti.
• Atliekant RŽNP vertinimą turi būti atsižvelgiama į veiklos ir (ar) projekto poveikį aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą, t. y. per kelis jo kūrimo etapus (pirkimo, gamybos, naudojimo ir gyvavimo pabaigos etapus).
• Atliekant RŽNP vertinimą turi būti atsižvelgiama ne tik į tiesioginį (veiklos, projekto poveikį įgyvendinimo metu), bet ir į svarbiausią netiesioginį poveikį, kuris atsiranda įgyvendinus projektą, ir kuris yra pagrįstai nuspėjamas.
• Paskolos gavėjas turi pagrįsti kiekvieną savo atsakymą dėl kiekvieno aplinkosaugos tikslo. Priešingu atveju RŽNP bus neatliktas, o projektas neatitiks finansavimo teikimo reikalavimų. Tas pats bus taikoma ir tuo atveju, jei bus pateikti neišsamūs atsakymai, pavyzdžiui, „NE“, „TAIP“, „netaikoma“, „Poveikio šioje srityje nėra“, „Ne, mūsų projektas neturės neigiamo poveikio“.
• Jei atlikus RŽNP vertinimą paaiškėja, kad numatomas poveikis atitinkamam aplinkosaugos tikslui yra nereikšmingas arba jo nėra, vis tiek reikia pateikti trumpą ir tinkamą pagrindimą. Poveikio mažinimo tikslo pavyzdys: „Šį projektą sudaro teorinis tyrimas arba juo ketinama nustatyti mokslinių tyrimų metodą. Jokių kelionių nėra ir nenumatoma, kad išmetamas CO2 kiekis labai padidės. Todėl projektas turės nereikšmingą poveikį klimato kaitos švelninimui.“
• Jei atlikus RŽNP vertinimą paaiškėja, kad projektas daro didesnį nei nereikšmingą poveikį vienam ar keliems aplinkosaugos tikslams, reikės atlikti išsamesnę analizę, pvz., atlikti poveikio aplinkai vertinimą, bioįvairovės vertinimą ir t. t.
• RŽNP savianalizės metu taip pat turėtų būti įvertinama reikšmingo poveikio aplinkai rizika ir jos mažinimo priemonės.
• Atliekant RŽNP vertinimą naudinga pasinaudoti šia informacija:
  • kokybine informacija (įrangos gyvavimo ciklas, būsimos klimato rizikos įvertinimas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo valdymas statybvietėse, energijos šaltiniai naudojami įrangai ir transporto priemonėms maitinti, ir t. t.);
  • technine informacija (technologijos, infrastruktūros tarnavimo laikas, brėžiniai, schemos ir t. t.);
  • kiekybine informacija (statybinių atliekų tvarkymas, infrastruktūros energijos suvartojimas, su įrangos gamyba susijęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir kt.).

Ne. RŽNP vertinimas susijęs tik su neigiamu projekto poveikiu. Teigiamas projekto poveikis aplinkai gali būti įtrauktas į kitas dokumentų rinkinio dalis, tačiau jis pats savaime nėra svarbus atliekant RŽNP vertinimą, t. y. neužtikrina, kad nėra svarbios rizikos ar didelės žalos. Tai, kad projektas daro teigiamą poveikį vienam iš aplinkosaugos tikslų, neužkerta kelio tam, kad šis projektas gali padaryti reikšmingą žalą kuriam nors kitam aplinkosaugos tikslui.