Prisėskite ir atsikvėpkite. Darbus ūkyje padės nudirbti dirbtinio intelekto valdoma bepilotė skraidyklė. Nors šios aplinką tausojančios ir pinigus taupančios inovacijos Lietuvoje kol kas prilygsta futuristiniam filmui, pasaulyje jau tampa kasdienybe. Abejones, kad dažnai su pramogomis siejami dronai netrukus pakeis daugybę darbo rankų ir net traktorius, išsklaido bendrovės „Agrodronas“ vadovas Mindaugas Dorelis.

Taupo išteklius, saugo aplinką

Sėti, tręšti, purkšti, stebėti pasėlių ir derliaus būklę, identifikuoti augalų ligas, atpažinti ir naikinti piktžoles, erkes ir kitus kraujasiurbius vabzdžius. Visa tai gali itin paprastai – mobiliąja programėle valdomas ir elektra įkraunama baterija varomas dronas-robotas, kuris gali dirbti ne tik ūkyje, bet ir padėti prižiūrėti parkus, miškus, atlikti teritorijų dezinfekciją.

„Iš tiesų, dažnas, išgirdęs apie šiuos dronus, net nepatiki, kol nepamato, kad jie gali nudirbti tiek darbų. Inovacija, kuri taupo išteklius, saugo žmonių sveikatą ir aplinką, visus sužavi akimirksniu“, – pasakojo M. Dorelis.

Apskaičiuota, kad naudoti droną-robotą – 2,5 karto pigiau nei dirbti traktoriumi, nes jis sunaudoja perpus mažiau pesticidų, sutaupo ir daug administracinių išlaidų. Drono našumas – iki 150 hektarų per dieną. Vienas dronų pilotas vienu metu gali valdyti iki 5 skraidyklių – taip vadinamą dronų spiečių, o pilotu gali būti kiekvienas, išklausęs mokymus.

Bepilotė skraidyklė dirbtinio intelekto pagalba sudaro skaitmeninius laukų žemėlapius, pakelia apie 20 kilogramų krovinį, savarankiškai sugrįžta jo pasipildyti ir net pati gali sumaišyti reikalingus cheminius preparatus, todėl drono valdytojas jo darbą gali stebėti iš saugaus atstumo ir neturėti jokio kontakto su chemikalais.

Nors drono darbui rekomenduojamos gana ramios oro sąlygos, jis gali dirbti net per lietų, todėl itin patogu jį naudoti sėjai. Jei reikalingas augalų purškimas, dronas tai atlieka vieno metro aukštyje, kaip ir įprastas traktorius, tačiau gali kilti ir gerokai aukščiau ir, pavyzdžiui, net suskaičiuoti visus miške augančius medžius.

Patikėjo „skraidančiais traktoriais“

Pradėjęs nuo dronų, skirtų laukiniams paukščiams ūkiuose išbaidyti, po išsamios rinkos analizės verslininkas iš Kauno rajono M. Dorelis pasirašė atstovavimo sutartį su Kinijos žemės ūkio dronų gamintoja „XAG“, veikiančia jau 43 pasaulio šalyse.

Šiandien vyras su šypsena prisimena nesėkmę skraidinant pirmąjį į Lietuvą parsigabentą profesionalų droną. „Apimtas jaudulio greičiau išbandyti naujovę, skubėjau pakelti skraidyklę, tačiau užmiršau programavimo seką ir ją sudaužiau“, – pasakojo M. Dorelis. Tačiau čia pat jis skuba nuraminti, kad naujausi dronai veikia visiškai automatiškai ir jų „smegenys“ pačios ištaiso žmogiškąsias klaidas.

Tad M. Dorelis džiaugiasi galėdamas pirmasis pasiūlyti Lietuvai itin modernią ir saugią naujovę – kaip pats juokaudamas vadina – „skraidančius traktorius“, kurių perspektyva patikėjo ir INVEGA.

„Nerimavome, kad mūsų paraišką atmes, nes dar ir šiandien daug kam idėja įdarbinti dronus skamba fantastiškai, tačiau džiaugiamės sutikę inovacijų nebijančių žmonių“, – sakė M. Dorelis.

Nerimavome, kad mūsų paraišką atmes, nes dar ir šiandien daug kam idėja įdarbinti dronus skamba fantastiškai, tačiau džiaugiamės sutikę inovacijų nebijančių žmonių.

Dėl lengvatinės paskolos verslininkas kreipėsi į kredito uniją, kuri patikėjusi M. Dorelio verslo idėja, suteikė INVEGOS administruojamą lengvatinę paskolą verslo pradžiai. INVEGA verslams iki vienų metų siūlo lengvatines paskolas pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020 m., finansuojamas iš Europos socialinio fondo“. O šias paskolas teikia kredito unijų konsorciumas, kurioms atstovauja Lietuvos centrinė kredito unija.
INVEGA taip pat suteikė paskolos garantiją, kuri atstojo dalį užstato ir palengvino paskolos gavimą bei paskatino pasinaudoti priemone „Subsidijos verslo pradžiai“ ir gauti dalies darbo užmokesčio kompensaciją bei konsultacijas eksporto ir ekologinių inovacijų diegimo klausimais. Taip visas finansavimo procesas tapo dar pigesnis, o verslo idėjos įgyvendinimas dar greitesnis.

Įstatymai nespėja paskui technologijas

Per kiek daugiau nei pusmetį veiklos purškimo paslaugas bepilotėmis skraidyklėmis teikianti ir moderniausiais pramoniniais dronais ir jų priedais prekiaujanti bendrovė „Agrodronas“ užmezgė bendradarbiavimo santykius su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institutu, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija – kurs inovatyvias ir įtraukiančias mokymo formas, studentai atliks praktiką.
Dronų galimybės studentus iš tiesų labai domina, jie neabejoja, jog tai – žemės ūkio ateities technologija. Tačiau kol kas didelio Lietuvos ir kaimyninių šalių ūkininkų, sodininkų ir miškininkų dėmesio sulaukęs bendrovės „Agrodronas“ pasiūlymas į pagalbą pasitelkti išmaniąsias technologijas, dar laukia įstatymų leidėjų pritarimo dėl platesnio šių technologijų panaudojimo.

Dėl nuo technologijų raidos atsiliekančių įstatymų Europoje dronais negalima pesticidais purkšti laukų. Tai draudžia dar 2009 m. priimta direktyva. Tačiau M. Dorelis vylėsi, kad situacija greitai bus peržiūrėta ir pasikeis, nes Lietuva iki 2030 m. yra įsipareigojusi stipriai sumažinti naudojamų pesticidų kiekį. Tai padaryti būtų galima būtent su dronų pagalba, kurie dėl preciziško purškimo naudojami net šalia bitynų.

Naudojamas taškinis metodas ir iš to paties aukščio kaip ir traktoriumi dronu purškiama konkreti vieta. Specialūs purkštukai ir sraigtų prislėgimas tai leidžia padaryti itin tiksliai. Taip ne tik sunaudojama mažiau pesticidų, bet ir nesuslegiama dirva, neišvažinėjami laukai, todėl nenukenčia derlius.

„Prie naujovių turi prisitaikyti ir įstatymų leidėjai, ir rizikos vertintojai. Juk viena, kai iš oro purškiamas ištisas laukas, ir visai kas kita, kai naudojamas taškinis metodas ir iš to paties aukščio kaip ir traktoriumi dronu purškiama konkreti vieta. Specialūs purkštukai ir sraigtų prislėgimas tai leidžia padaryti itin tiksliai. Taip ne tik sunaudojama mažiau pesticidų, bet ir nesuslegiama dirva, neišvažinėjami laukai, todėl nenukenčia derlius, “ – aiškino M. Dorelis.

Pristatys žemės ūkio parodoje

Bendrovės „Agrodronas“ skraidyklės jau sėkmingai darbavosi įvairiose sunkiai įvažiuojamose ar net įeinamose vietose, pavyzdžiui, kukurūzų ir pluoštinių kanapių laukuose, taip pat naikino Sosnovskio barščius.

Daugybę pavyzdžių apie dronų funkcijas ir jų privalumus vardijantis M. Dorelis Lietuvos rinkai dar šią vasarą nekantrauja pristatyti moderniausių bepiločių skraidyklių, kurias pademonstruos vadinamosiose atviro lauko dienose. Rudenį dronus bus galima išvysti ir žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi“, kuri vyks Kaune.

„Norime pripratinti žmones prie robotizuotų priemonių ir padėti įveikti technologinį šoką. Kiekvienas besidomintis atras sau reikalingų funkcijų, o moderni technologija į žemės ūkį pritrauks daugiau jaunimo, nes droną gali lengvai valdyti net paauglys “, – sakė M. Dorelis.