Rima Barčienė yra MB „Neatrastos spalvos“ įkūrėja, praėjusiais metais Kaune pradėjusi ypatingą veiklą – siuvinėjimo paslaugų verslą. Rima sako, kad neverta imtis darbo, jei jam negali atsiduoti visa siela ir, nors savo veiklą dar nedrąsiai vadina verslu, moteris tikina, kad tai – jos didžiausia aistra ir gyvenimo būdas. Pradėti dirbti sau Rimą paskatino šeima – drąsos įkvėpęs vyras ir save realizuoti skatinusi motinystės patirtis.

Kokia jūsų įmonės susikūrimo istorija? Kaip atsirado MB „Neatrastos spalvos“?

Manau, pagrindinė įmonės steigimo priežastis yra mano vaikai – paauginusi tris pametinukus ėmiau galvoti, kur galėčiau save realizuoti, ieškojau būdų įsilieti į darbo rinką. Iš pradžių dirbau samdomame darbe: po vaikų auginimo periodo man tai buvo atgaiva, tarsi tyro oro gurkšnis. Tačiau ilgainiui pajutau, kad samdomas darbas su griežtomis darbo valandomis biure pradeda riboti mano laisvę ir ryšį su mažaisiais: ne visuomet galėdavau išeiti į vaikų šventes darželiuose ar grįžti, kai namo iškviesdavo auklė. Atrodė, kad savarankiška veikla yra geriausias būdas suderinti motinystę ir savirealizaciją.

Išvykusi pailsėti į Vokietiją pastebėjau, kad labai daug smulkiųjų verslininkų ten yra nelinkę investuoti į atskiras patalpas ir savo veiklą vykdo namuose. Tai mane įkvėpė: kadangi nuo mokyklos laikų siuvinėju, grįžusi iš kelionės ėmiau degti naujos veiklos idėja, kuri manęs nepaleido.

Pradėjau ieškoti tinkamos įrangos. Ją radusi ėmiau siuvinėti nuo ryto iki vakaro – taip mūsų namų salone bei drabužinės patalpose įsikūrė MB „Neatrastos spalvos“.

Patalpoms įsigyti investicijų jums neprireikė, tačiau ar nekilo kitų finansinių iššūkių? Kaip juos sprendėte?

Labai vertinu kokybę, todėl nuo pat pradžių buvo aišku, kad veiklos pradžiai prireiks nemažų lėšų. Esu labai dėkinga savo vyrui, kuris patikėjo mano idėja ir, pardavęs automobilį, padėjo pinigus ant stalo ir drąsino: „Daryk!“.

Kai kiekvieną eurą iš šeimos biudžeto investuoji į savo veiklą, turi būti apdairus ir ieškoti palankesnių paskolų pasiūlymų bei būdų sumaniau leisti pinigus. Į UAB „Investicijos ir verslo garantijos“ („Invegą“) kreipiausi dėl  finansavimo verslo pradžiai. Jie paragino kreiptis į kredito uniją, kuri suteikė paskolą iš „Verslumo skatinimo fondo 2014-2020, finansuojamo Europos socialinio fondo lėšomis“ su ženkliai mažesnėmis palūkanomis. Pritrūko užstato, tad „Invega“ suteikė paskolos garantiją. Be to, turėjau galimybę pasinaudoti darbo užmokesčio kompensavimo priemone „Subsidijos verslo pradžiai“. Tad galimybių bent kiek pasilengvinti verslo pradžią tikrai yra.

Ieškantiems sau palankiausių finansinių priemonių, patarčiau pirmiausia pasidomėti jomis ir jų skyrimo tvarka – atkreipti dėmesį į juridinio asmens, kurį registruojate, statusą ir įsitikinti, ar norite kurti mažąją bendriją, UAB, individualią įmonę ar pan. Tam tikroms finansinėms paslaugoms taikomi reikalavimai ir ribojimai, apie tai daug informacijos yra „Invegos“ tinklalapyje.

Socialinėje erdvėje eksponuojami jūsų darbai – gniaužia kvapą, atrodo, kad jiems išsiuvinėti reikia ypatingo kruopštumo. Kiek laiko skiriate vienam darbui?

Tiesą pasakius, kai pradėjau savo veiklą, galvojau, kad viskas kur kas paprasčiau ir lengviau – tik įdedi audinį į mašiną ir viskas. Iš tiesų, tai labai daug laiko ir kruopštumo reikalaujantis darbas. Mano darbo diena trunka daugiau nei 8 val., kartais – net 12 val. ir daugiau. Tai ne tik siuvinėjimas, bet ir bendravimas su klientais, naujų projektų kūrimas.

Siuvinėjimo procesas vyksta taip: pirmiausia surandu reikiamą paveiksliuką (dizainą) ir jį apdoroju kompiuterine programa – tai gali užtrukti nuo pusvalandžio iki kelių dienų. Tuomet stoju prie siuvinėjimo mašinos: stebiu, ar viskas vyksta sklandžiai, kartais tenka improvizuoti, kyla nenumatytų atvejų.

Beje, dirbti su specialia siuvinėjimo piešinių programa intensyviai mokiausi beveik 2 mėn. ir iki šiol vis dar sužinau ką nors naujo.

Kas yra jūsų klientai? Iš kur jie apie jus sužino?

Mano klientai – labai įvairūs. Tai įmonės, kurioms reikia darbo rūbų ar atributikos; siuvėjos, kuriančios išskirtinius apdarus; gimtadieniams, krikštynoms ar kitokioms progoms daiktus norintys išpuošti pavieniai žmonės. Klientai nuolat mane džiugina – savo idėjomis ar prašymais meta man iššūkių, kurie skatina tobulėti ir apsaugo nuo rutinos.

Žinoma, maloniausia, kai žmonės mane susiranda kam nors rekomendavus – tai pats geriausias įvertinimas. Dalis jų atkeliauja per socialinius tinklus. Šauniausia tai, kad kai kurie klientai tampa draugais – per šiuos veiklos metus susipažinau su gausiu būriu aktyvių, gabių, kūrybingų žmonių.

Ar turite plėtros planų? Galbūt įsivaizduojate savo įmonę, virstančią dideliu siuvinėjimo paslaugų tinklu ar ketinate kurti butiką?

Planų ir svajonių išties turiu daug ir labai ambicingų, tačiau link jų judu mažais žingsneliais. Jau yra rezervuotas prekės ženklas „Lašo studija“ ir to paties pavadinimo paskyra „Facebook“ – tai bus tik mano gamintų prekių linija: bandysiu stebinti netradiciniais sprendimais, 3D technika siuvinėtais darbais. Kada nors duris galbūt atvers ir butikas. Tačiau  kol kas, kaip ir minėjau, į priekį – mažais žingsneliais.