Jaunajai kartai, užaugusiai po didžiosios XXI a. finansų krizės, kalbos apie investavimo riziką greičiausiai vis dar tik teorija. Be to, jie dažniau svajoja tapti ne kitu V. Buffettu, bet M. Zuckerbergu. Didžiuosiuose miestuose dygsta vis nauji bendradarbystės (angl. co-working) centrai, kuriasi akceleratoriai, vyksta įvairūs hakatonai. Kai kas užsimena apie tuoj sprogsiantį startuolių burbulą, bet mažas uždarbis tradicinėse rinkose vis daugiau investuotojų vilioja į šią dar mažai pažįstamą žemę.

Besidomintys startuolių veikla žino, kas yra 3F, kitiems trumpai paaiškinsiu. Joks verslas negali būti sukurtas be finansinės paramos, o kas paskolins pinigų beprotiškai idėjai, kilusiai jaunuolio galvoje, įgyvendinti? Teisingai – šeima (family), draugai (friends) ir šiaip kvailiai (fools) ar smalsuoliai. Tačiau šių pinigų paprastai užtenka tik trumpam, gerai, jei per tą laiką spėjama sukurti bent jau produkto maketą ar konkrečiau suformuluoti idėją. Pasiseka, jei startuolis laimi kokį konkursą, gauna subsidijų pagal įvairias jauno verslo skatinimo programas, kurių šiuo metu yra tikrai daug. Patekimas į akceleratorių, kur papildomai gaunama vertingų konsultacijų, yra kitas laiptelis aukštyn. Tačiau dauguma akceleratorių yra specializuoti, nes su jais dirba tam tikros specializacijos konsultantai, mentoriai, vietų skaičius juose ribotas. Akceleratorių pakeisti gali privatūs investuotojai – verslo angelai.

VERSLO ANGELAS - NE DRAUGAS, BET PARTNERIS

Visi esame girdėję istorijų, kaip žmonės, pasiekę karjeros aukštumas ir sukaupę daug patirties versle, palieka vadovaujančias pozicijas didelėse korporacijose ir nusprendžia pasinerti į rizikingą, bet aktyvų jauno verslo pasaulį. Prisijungdami prie startuolio komandos jie ne tik paremia jį finansiškai, bet ir dalinasi žiniomis, panaudoja savo kontaktus versle, o tai yra ne mažiau svarbu jaunai, niekam nežinomai bendrovei ieškant tiekėjų ir pirmųjų klientų. Tokių žmonių kategorijai priskiriami ir sėkmingai ankstesnius verslus pardavę verslininkai, ieškantys naujų veiklos galimybių. Jie puikiai supranta, kad investuoti į naują verslą labai rizikinga, tačiau, būdami finansiškai apsirūpinę, gali sau leisti dalį pinigų investuoti tokiu būdu.

Kuo daugiau tokių verslo angelų yra, tuo daugiau verslo idėjų gali sulaukti finansavimo pradiniam etapui, kai startuolis pinigus tik „degina“, kurdamas bandomąjį produktą. Užsienyje verslo angelai jungiasi į bendruomenes (tinklus), kad galėtų dalintis patirtimi, užmegzti papildomus kontaktus, juos lengviau surastų investuotojų ieškantys startuoliai.

Lietuvoje kol kas panašių organizacijų nėra, nors bandymų būta, o Latvijoje ir Estijoje verslo angelų tinklai jau susikūrę. Turtingų lietuvių netrūksta, netrūksta ir tokių, kurie noriai investuoja į jaunus verslus, bet dažniau tik pinigus, o ne žinias, kurios paprastai yra ne mažiau svarbios sėkmei užtikrinti. Statistikos duomenimis, pirmųjų penkerių metų neišgyvena 90-95 proc. jaunų verslų, tačiau investavus verslo angelui startuolio išgyvenimo tikimybė pakyla 3-5 kartus.

Praktika rodo, kad aktyvių verslo angelų skaičius gerokai išauga, kai šalyje atsiranda sėkmingų verslo pardavimo atvejų. Gal kiek nuvalkiotas, bet čia tinka „Skype“ sėkmingo pardavimo įtakos Estijos verslo angelų tinklo plėtrai pavyzdys. Europos verslo angelų tinklo (EBAN) duomenimis, nors 2015 m. Estijoje buvo tik 101 verslo angelas (Lietuvoje – 120), jie per trejus metus atliko 63 investicijas (lietuviai – 8 l ). Vien 2015 m. jie investavo 6,67 mln. eurų (lietuviai – 1,2 mln. eurų).

Ką daryti? Kaip padidinti verslo angelų aktyvumą Lietuvoje? Buvo nuspręsta imtis priemonių valstybiniu lygiu, prisiimant dalį finansinių įsipareigojimų ir dalinantis rizika su tais, kurie investuoja į startuolius. Šią vasarą, įgyvendinant vieną iš Ūkio ministerijos rizikos kapitalo priemonių, veiklą pradėjo viešasis rizikos kapitalo fondas „Koinvesticinis fondas“, kurį valdo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) antrinė įmonė UAB „Kofinansavimas“. Fondą šiuo metu sudaro du subfondai, „Koinvest I“ ir „Koinvest II“, gavę 11 mln. eurų iš nacionalinio biudžeto ir 9,28 mln. eurų iš Verslo skatinimo fondo, finansuojamo Europos regioninės plėtros fondo.

KOINVESTICINIS FONDAS – TYLUSIS INVESTUOTOJAS

Patyrę investuotojai žino, kad norint susimažinti investavimo veiklos riziką, reikia investicijas paskirstyti tarp skirtingų turto klasių. Ši taisyklė galioja ir rizikos kapitalo investicijoms. Todėl dažnai verslo angelai ir rizikos kapitalo fondai į startuolius investuoja mažesnėmis sumomis kartu su partneriais. Taip atsiranda galimybė į asmenini portfeli įtraukti daugiau skirtingų bendrovių. Koinvesticinių fondų praktika nėra naujiena pasaulyje, jie su kitais investuotojais pasidalina investavimo riziką, suteikdami dalį startuoliams reikalingo finansavimo tokiomis pat sąlygomis

Lietuvoje einama dar toliau. Siekiant padidinti vietinių verslo angelų aktyvumą, taip pat pritraukti papildomų investicijų iš užsienio verslo angelų ir taip užpildyti šiuo metu esančią ankstyviausios stadijos startuolių finansavimo spragą, „Koinvesticinis fondas“ ne tik pasidalina investavimo rizika, bet ir mainais į aktyvų partnerių darbą, padedant startuoliams užaugti, apriboja savo investicijų grąžą 6 proc. kaupiamųjų palūkanų per investavimo laikotarpį. Ką tai reiškia?

Investuodamas su privačiais investuotojais, verslo angelais ir rizikos kapitalo fondais, „Koinvesticinis fondas“ perleidžia jiems daugumą nematerialių teisių, kurios priklausytų jam kaip bendrovės akcininkui. Taigi bendrovėje privatus investuotojas, būdamas mažesnio akcijų paketo savininkas, turi svaresnį balsą, nes atstovauja ir fondo interesams. Mainais už aktyvų darbą bendrovėje ir pasiekus gerų investavimo rezultatų, privatus investuotojas, kai jo ir fondo bendra investicija bus parduota, gaus pelno ne tik nuo savo dalies, bet ir tą dalį fondo investicijos grąžos, kuri viršys nu- matytą 6 % metinės grąžos „kepurę“.

Siekiant pritraukti jaunas bendroves į alternatyviąją prekybos rinką „First North“, siūloma tuo atveju, jei privatus investuotojas padėjo bendrovei prisitraukti papildomo finansavimo per ją, fondo grąžos „kepurę“ nuleisti net iki 4 %.

Taip valstybė finansiškai skatina privačius investuotojus, turinčius patirties ir versle, aktyviau investuoti ir padėti jauniems verslams, ir tikisi daugiau pajamų i šalies biudžetą gauti per sukurtas naujas darbo vietas, aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų eksportą.

Ar sudomino pasiūlymas mažiau rizikuojant uždirbti daugiau? Apsilankę fondo tinklalapyje koinvest.lt sužinosite, kokius reikalavimus fondas kelia investuotojams, kaip tapti patvirtintu investuotoju. Startuoliai per fondo privačių investuotojų sąrašą gali susirasti savo pirmuosius rimtus partnerius. Tikėkimės, kad ši nauja rizikos kapitalo priemonė bus naudinga visiems.

Žurnalo „Investuok“ informacija