Ūkio ministerija pateikė savo rekomendacijas mokestinės aplinkos gerinimo klausimais, kuriose siūlo – nulinį pelno mokestį reinvesticijoms, „Sodros“ viršutinę ribą startuoliams ir lengvatos viešbučiams išlaikymą. Rekomedacijose taip pat siūloma priimti pelno apmokestinimo sistemą, kai pelnas apmokestinimas tik tuo atveju, kai jis yra paskirstomas (išmokami dividendai). Tai reiškia, kad įmonėms reinvestavus pelną, prievolė mokėti pelno mokestį nebūtų taikoma.

„Taip žengtume Latvijos ir Estijos pavyzdžiu, suvienodintume mokestines lengvatas Baltijos valstybių regione ir atvertume galimybes konkuruoti dėl investicijų. Ši mokestinė lengvata ženkliau prisidėtų prie sulėtėjusio produktyvumo augimo, kadangi skatintų investicijas ne tik į technologinį atsinaujinimą, inovacijas, bet ir gamybos ir paslaugų proceso patobulinimus, kompetencijų ugdymą ir kitų įmonės konkurencinių pranašumų stiprinimą“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Kartu būtų užtikrinamos realios paskatos reinvestuoti, kitaip tariant, gauti naudos iš pelno. Be to, toks pelno apmokestinimo modelis užtikrintų aiškų pelno mokesčio administravimą, neliktų atskirų pelno mokesčio lengvatų poreikio, būtų sudaromos vienodos sąlygos įvairiuose sektoriuose veikiančioms įmonėms.

Ūkio ministerija taip pat siūlo startuoliuose dirbantiems žmonėms įvesti vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio „Sodros“ įmokų viršutinę ribą. Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad startuoliai daugiausiai veikia pritraukę rizikos kapitalo fondų investicijas, dažnai dalis investicijų ateina iš ES struktūrinių fondų, o didelė dalis investuotų lėšų panaudojama darbo jėgai apmokestinti, o ne verslui plėsti ar produktui vystyti. Siūloma, kad ši lengvata įsigaliotų priėmus Smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymo pakeitimus, kuriuose būtų integruotas ir startuolių apibrėžimas bei aiškiai apibrėžti kriterijai ir šios lengvatos taikymo laikotarpis.

Pasak ūkio ministro M. Sinkevičiaus, įvedus „Sodros“ viršutinę ribą, startuolių bendruomenė galėtų didesnę investicijų dalį panaudoti aukštos pridėtinės vertės produktams ir paslaugoms kurti, aukštos kvalifikacijos ir gerai apmokamoms darbo vietoms steigti, sėkmingiau konkuruoti dėl talentų tarptautinėje erdvėje. Panaši lengvata galėtų būti taikoma ir tyrėjams.

Kitos Baltijos šalys sėkmingai priėmė įvairių įstatymų pakeitimus, kurie gerina startuolių ekosistemų teisinę ir mokestinę aplinką. Pavyzdžiui, Latvijoje startuoliams, kurie atitinka tam tikrus kriterijus, yra taikomas sumažintas fiksuotas socialinio draudimo įmokos tarifas. Kol kas jokių panašių teisinių ir mokestinių lengvatų Lietuvoje nėra. Įvedus „Sodros“ įmokų viršutinę ribą ir gerinant mokestinę aplinką, Lietuva galėtų sėkmingiau konkuruoti dėl investicijų ir talentų su kitomis šalimis.

Ūkio ministerijos skaičiavimais, siūlomas vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio „Sodros“ įmokų viršutinės ribos modelis nesukurtų „Sodros“ biudžetui didelės mokestinės naštos. Šiuo metu Lietuvoje veikia kiek daugiau nei 320 startuolių ir yra iki 50 startuolių, kuriuose vidutinis atlyginimas yra didesnis nei Lietuvos vidutinis darbo užmokestis. Įvedus „Sodros“ viršutinę ribą, įmokos sumažėtų 2,8 mln. eurų, o tai sudarytų mažiau nei dešimtadalį procento visų „Sodros“ įplaukų.

Ūkio ministerija nepritaria ketinimui naikinti lengvatą viešbučiams ir laikosi pozicijos, kad, nustačius 21 proc. PVM tarifą apgyvendinimo įstaigoms, Lietuvos viešbučiams net du kartus pablogėtų konkurencinės sąlygos Latvijos, Estijos ir Lenkijos atžvilgiu bei sumažėtų viso šalies turizmo sektoriaus konkurencingumas. Dabartinis 9 procentų Lietuvos apgyvendinimo paslaugų PVM tarifas atitinka Baltijos šalių regiono lygį (Lenkijoje jis yra 8 proc., Latvijoje 12 proc., Estijoje 9 proc.).

„Konkurencingumą kaimynių atžvilgiu reikia stiprinti, o ne silpninti. Siekiame, kad verslo sąlygos Lietuvoje būtų geresnės nei kitose regiono valstybėse. Viešbučių verslas planuoja ilgalaikes investicijas, todėl svarbu užtikrinti stabilią verslo aplinką. Nuo 2017 m. iki 2020 m. Lietuvoje planuojama atidaryti 20 naujų viešbučių, bendra investicijų suma sieks apie 0,5 mlrd. eurų. Pabloginus Lietuvos viešbučių verslo sąlygas, šios investicijos ir naujos darbo vietos gali „nutekėti“ į Lenkiją, Latviją ar Estiją“, – pažymi ūkio ministras M. Sinkevičius.

2016 m. Lietuvos turizmo paslaugų dalis BVP sudarė 5,3 proc., Latvijoje 9 proc., o Estijoje net 16,1 proc. Lietuvos turizmo sektoriaus dirbančiųjų dalis 2016 m. sudarė 5,1 proc. visų įdarbintų žmonių, Latvijoje 8,7 proc., Estijoje 16 procentų.

Ūkio ministerija yra atsakinga už ekonomikos konkurencingumo skatinimą ir investicinio patrauklumo didinimą.