Nors šiandien dauguma lietuvaičių mano, kad turizmas kai kuriuose Lietuvos miestuose tikrai nėra Olimpo viršūnėje, tačiau VšĮ Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras turi kitokią nuomonę. 2008-aisiais duris atvėrusi įstaiga klesti ir džiaugiasi, kad čia apsilanko vis daugiau lietuvaičių bei užsieniečių. Kaip šiam centrui pavyksta pritraukti vis daug klientų ir jau 9-erius metus sparčiu žingsniu žengti į priekį?

Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Kristina Duseikaitė yra įsitikinusi, tam, kad centras galėtų sėkmingai veikti, buvo labai svarbu išsikelti ir aiškiai apsibrėžti tikslus, o tada tikslingai jų siekti.

„Teikdami viešąsias paslaugas verslui, siekiame skatinti naujų įmonių kūrimąsi, padedame jau veikiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams plėtoti verslą, prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, didinti jų veiklos konkurencingumą ir efektyvumą. Be to, kaupiame ir nemokamai teikiame informaciją turistams bei Šiaulių rajono svečiams apie lankytinas vietas ir objektus“, – sako K. Duseikaitė.

– Kaip šiandien atrodo turizmas Šiauliuose ar jis klesti?

– Šiaulių rajone turizmas klesti, turistų skaičius nuolat didėja, kasmet tobuliname teikiamas paslaugas,  siekiame pasiūlyti ką nors nauja – naują maršrutą ar pramogą rajone. Šiaulių rajonas turi unikalią Lietuvoje ir visame pasaulyje žinomą piligrimystės vietą – Kryžių kalną. Per 2017 m. I-III ketv. Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centre (šalia Kryžių kalno) apsilankė 215 195 lankytojai, iš kurių didžioji dalis buvo užsieniečiai 173 645 ir apie 19 % lietuvių (41 550). Lyginant su praėjusių metų I-III ketv., lankytojų skaičius sumažėjo 19 %. Per 2016 m. I-III ketv. centre apsilankė 44 020 lietuviai ir 222 177 užsienio svečiai, iš viso 266 197 lankytojai.

– Dėl kokių dalykų Šiaulių rajono turizmo ir verslo centre jums džiugu dirbti, o kokie dalykai jus neramina?

– Džiugina mūsų lankytojai, pagalba sprendžiant jų problemas atneša pasitenkinimą. Džiaugiuosi, kad mūsų centras gali prisidėti prie Šiaulių rajono ir Kuršėnų turizmo objektų viešinimo bei turi galimybę konsultuoti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus. Sunkiausia sritis – lėšų paskirstymas, kad centras efektyviai dirbtų ir reprezentuotų rajoną bei Lietuvą, reikia dalyvauti parodose, tvarkyti ir atnaujinti patalpas, organizuoti renginius. Labai svarbūs ir  Centro darbuotojai – norime, kad jie turėtų galimybę dirbti ir uždirbti.

– Kiekviena verslo pradžia reikalauja nemažų investicijų. Kaip jums pavyko gauti reikiamų lėšų?

– Mūsų steigėjai ir dalininkai LR ūkio ministerija ir Šiaulių rajono savivaldybė skyrė lėšų turizmo ir verslo informacijos centro įkūrimui. Šiuo metu gauname finansavimą iš Šiaulių rajono savivaldybės pagal įgyvendinamas programas, o didžiąją lėšų dalį uždirbame iš komercinės veiklos.

Tiesa, turizmo centre yra didelis darbo krūvis, tenka priimti papildomų darbuotojų. Mums pasisekė, nes ne kartą turėjome galimybę pasinaudoti Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamos priemonės „Parama darbui“ galimybėmis.

– Kaip manote, kuo Europos Sąjungos investicijos palengvina pradedančiųjų verslininkų gyvenimą?

– Dažnai darbuotojų darbo užmokestis tampa pernelyg didelė finansinė našta, kuri stabdo įmonės plėtrą. Tad galimybė įmonei kompensuoti dalį darbo užmokesčio išlaidų už įdarbintus darbo patirties neturinčius jaunuolius iki 29 m. ar pastaruosius 6 mėn. neturėjusius darbo vyresnius nei 54 m. asmenis yra didelė paskata. Pasinaudoję priemonės „Parama darbui“ galimybėmis mes įdarbinome tris darbo patirties neturinčias merginas. Jos greitai perprato darbo specifiką ir įsiliejo į kolektyvą.

–  Kas šiandien jums atrodo sunkiausia vystant verslą?

– Sunkiausia atrasti naujų rinkų, išlaikyti klientus ir susigaudyti nuolat besikeičiančių įstatymų verpetuose.

Dienraščio „Šiaulių kraštas“ informacija