Statyti vandenlenčių parką „313” verslininkus Martyną Šliką, Tadą Butkų ir Matą Matulevičių sujungė aistra sportui. Jau pavasario pabaigoje jie vandens pramogų ištroškusiems padovanos galimybę plaukti vandenlente prie jūros.

Vandenlenčių parko įkūrėjai sako, kad Palanga yra unikali vieta, į kurią žmonės atvyksta atostogauti, atitrūkti nuo darbų, pailsėti nuo varginančių minčių. Tačiau vyrai pastebėjo, kad kurortiniame Lietuvos miestelyje trūksta aktyvių pramogų.

„Taip gimė idėja atidaryti vandenlenčių parką, kad jaunimas galėtų ne tik gurkšnoti alų ar drybsoti pliaže, tačiau ir sportuoti“, – teigia verslininkai.

Vyrai užtikrintai teigia, kad apie šį parką kalbės ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, tačiau apie viską nuo pradžių.

– Ne vienas jūsų amžiaus vyras svajoja turėti nuosavą verslą, jam vadovauti. Jūs esate jauni, tačiau versle jau turite daug patirties. Kaip nusprendėte suvienyti jėgas?

– Martynas: Viešųjų paslaugų sektoriuje sukuosi ne vienerius metus. Esame atidarę barą „Briusly“, restoranus „Džiaugsmas“ ir „Stebuklai“, o aktyvių pramogų pasiilgę gali atvykti į vandenlenčių parką Nemėžio tvenkinyje. Su Tadu susipažinome plaukdami jėgos aitvarais, o maždaug prieš ketverius metus tapome ir verslo partneriais. Mudu pamišę dėl sporto, tikriausiai, toji aistra mus ir suvienijo.

– Kodėl nusprendėte įkurti būtent vandenlenčių parką?

– Martynas: Vandenlenčių sportas apjungia įdomiausius vasaros atributus. Visų pirma, tai puiki sporto šaka po atviru dangumi. Tačiau kartu galima dalyvauti ir mažame vakarėlyje su bičiuliais ir ausiai malonia muzika. Kas gali būti šauniau? Tokiomis sąlygomis laikas tiesiog tirpste tirpsta.

– Kuo jūsų vandenlenčių parkas išsiskirs iš jau esančių ir kodėl žmonės turėtų rinktis būtent jį?

– Tadas: Ko gero, laurai už šios vietos ypatingumą turėtų atitekti Martynui.

Martynas: Prieš atidarant „313“ man teko išmaišyti daugybę pasaulio šalių, aplankiau maždaug 20 parkų, kai kuriuos net po kelis sykius. Lankydamas skirtingus parkus stengiausi atkreipti dėmesį į jų privalumus ir trūkumus, kad pajūrio vandenlenčių parko lankytojams galėtume pasiūlyti tai, kas geriausia. Yra keletas dalykų, kuriais šis parkas užburs ir papirks žmones. Pirmasis – figūros. Daugumoje parkų būtent jų trūksta, mes savo klientams siūlysime kruopščiai atrinktas figūras, tinkančias tiek pradedantiesiems,  tiek profesionalams. Antrasis dalykas – mes savo klientams siūlysime apgyvendinimą ant jūros kranto! Magiška vieta parkui suteikia dar daugiau žavesio, be to, parko įkūrimas šalia jūros ne tik Europoje, bet ir pasaulyje yra gana retas reiškinys.

Tadas: Kartais parkai būna įkurti in the middle of nowhere (liet. kažkur pasaulio viduryje), o visą dieną plaukiojus norisi išlįsti į miestą. Mes galime pasidžiaugti, kad mūsų parkas įsikūręs prie vis labiau atsigaunančios Palangos.

– Lietuvoje vasaros nedžiugina, orai – labai permainingi. Ar nesibaiminate, kad tai gali pakišti koją?

– Tadas: Kai tau nelieka galimybės drybsoti pliaže, reikia ieškoti kitos veiklos. Be to, vasarą nebūna taip šalta, kad būtų neįmanoma plaukti. Nutirpus sniegui, balandžio mėnesį mes jau plaukiame, be abejo, su hidrokostiumais.

Martynas: Lietus irgi mūsų negąsdina. Tam, kad būtų galima plaukti vandenlente, figūros turi būti drėgnos. Tarkime, Azijoje, kur trūksta drėgmės, specialiai yra įrenginėjamos vandens žarnos, tad lietus yra privalumas, svarbiausia, kad nežaibuotų.

– Vieni verslininkai turi tikslą užsidirbti nemažai šlamančių ir įkurti dar kelis verslus, o kiti tiesiog daro tai, kas jiems labiausiai patinka, ir tai, kas juos „veža“. Koks yra jūsų verslo tikslas?

– Martynas: Entuziazmas ir meilė šiam sportui. Būtent tai nuo pat pradžių mus ir skatino judėti į priekį. Žinoma, mums trūko lėšų. Todėl aprašę  verslo modelį, įvertinę rizikas, kreipėmės į banką dėl paskolos. Neturėjome nuosavo turto užstatui, tad UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) suteikė paskolos garantiją. Jeigu ne INVEGA, nebūtume galėję įgyvendinti šio projekto, vien geros idėjos nepakanka. Tai yra išsigelbėjimas ir galimybė verslininkui, norinčiam kurti savo verslą.

– Lietuvoje yra ne vienas vandenlenčių parkas, tad konkurencija egzistuoja.

– Tadas: Tokio pobūdžio parkas, kaip mūsų, yra antrasis Lietuvoje. Galima sakyt, kad konkurencijos nėra. Mes esame labiau orientuoti į jaunimą, turintį galimybę atostogauti, dalyvauti stovyklose. Su žmogumi, atvykusiu į mūsų parką, nuosekliai dirbs treneris - dabartinis Lietuvos vandenlenčių čempionas Domantas Kazickas.

Martynas: Savaitgalį žmonės nori kur nors ištrūkti, neretai į pajūrį. Mūsų parke traukos sistema veiks ratu. Beveik visi vandenlenčių parkai Lietuvoje veikia pirmyn-atgal principu, kur vienu metu gali plaukti vienas žmogus, todėl dažnai karštą dieną sunku rasti galimybę pamėginti vandenlentę. Tuo tarpu sistema ratu veikia tokiu principu: čiuoži, jeigu parkrenti, parplauki atgal ir vėl čiuoži. Be to, parkuose, kurie sukasi ratu, paslauga atpinga.

– Dėl kokių priežasčių Lietuvoje ir pasaulyje vis labiau populiarėja vandenlenčių kultūra?

Martynas: Užsiimant šiuo sportu labai greitai galima pamatyti progresą. Jeigu nebijai, daugiau bandai, daugiau rizikuoji, kiekvieną dieną judi į priekį. Tiesa, bijoti visai nėra reikalo, mat tikimybė patirti traumą užsiimant vandenlenčių sportu yra minimali. Taip, griūdamas į vandenį, išsigąsti, galbūt kai kuriose vietose oda parausta, tačiau rimtų sužeidimų pasitaiko labai retai. Ko gero, užburia ir tai, jog šiuo sportu užsiimti galima vasarą, vandenyje ir kai šilta.

– Nemaža dalis verslininkų teigia, kad suburti gerą, motyvuotą komandą yra viena sunkiausių užduočių kuriant verslą. Tai tiesa?

– Martynas: Mūsų atveju viskas susidėliojo savaime. Galima sakyti, jog tai šeimos verslas. Tadas yra labai geras pardavimų specialistas, jis užsiima vadybos reikalais, aš esu buvęs profesionalus ledo ritulininkas, kurį laiką treniravau komandą, tad šiuo metu kartu su treneriais tobuliname treniravimo metodiką. Matas užsiima statybomis. Mūsų komandoje kiekvienas turi darbą, kurį gerai išmano. Ir kituose mūsų projektuose pirmiausia atsirado tinkami žmonės, o tik vėliau verslas.

–  Martynai, Tadai, kaip manote, ar verslumas gali būti paveldimas?

– Tadas: Mano tėvai nebuvo verslininkai. Manau, jog tik 10% sudaro verslumas, talentas, o likę 90% – juodas darbas. Dabar turime daug jaunų darbuotojų, dažnai jiems kartojame vieną ir tą patį: darbas, darbas ir dar kartą darbas. Jauni žmonės yra energingi, siūlyčiau tą jų energiją išnaudoti kryptingai. Be abejo, pramogų atsisakyti nereikia, mes ir patys jas mėgstame, tačiau jeigu maksimaliai linksminiesi, turi ir dirbti maksimaliai.

Martynas: Galbūt kartais jaunimas pasirenka ne tuos darbus, tačiau reikia nebijoti bandyti. Aš savo kailiu esu išbandęs labai daug dalykų, kol radau tai, kas man patinka. Literatūroje dažnai rašoma: surask mėgstamą darbą ir visą gyvenimą ilsėsiesi. Ir tai yra absoliuti tiesa, tačiau, be abejo, sunkių momentų ir dienų kartais pasitaiko.

– Martynai, o kas tokiais momentais skatina judėti į priekį?

– Mane gydo sportas, o vandenlentės aš laukiu lyg išganymo dienos. Vandenlenčių sportas puikiai tinka fiziniam pasirengimui didinti. Ledo ritulininkai vasarą mūsų parke ruošiasi žiemos sezonui, nes plaukiant vandenlente dirba viso kūno dalys, o laikas vandenyje bėga labai greitai, „šviesėja“ mintys. Po tokios treniruotės išeini nebe toks įsitempęs.

–  Kokių ateities planų turite? Galbūt galvojate apie užsienio rinką?

– Tadas: Galvojame, ieškome užsienio šalies, kurioje galėtume padaryti tokį patį gerą parką, kaip gimtinėje. Tiesa, į kaimynines šalis nesidairome, mąstome apie ką nors egzotiškesnio.