Skiriamieji Lietuvos tarnybų ženklai, medaliai, apdovanojimai, ženkliukai – visa tai gimsta „Ūlos juvelyrų studijoje“, vienoje iš seniausių socialinių įmonių Lietuvoje. „Kurdami verslą supratome, kad turime siekti ne tik užsidirbti, bet ir padaryti ką nors gero“, - sako jai vadovaujantis Stasys Rudminas, su kuriuo kalbėjomės apie žmogiškumą versle, vertybes bei įveiktus iššūkius.

Tarp užsakovų – ir Lietuvos institucijos, ir pasaulinės organizacijos

„Įmonės istorija labai ilga, tikriausiai tėvai ar seneliai dar turi išsaugoję papuošalų, pagamintų anuomet garsioje „Ūlos“ gamykloje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, įmonei buvo paskelbtas bankrotas, mes ją išpirkome iš banko. Pradžioje dirbome Druskininkuose, po to Vilniuje, o dabar – naujame 2017 metais pastatytame ir specialiai neįgaliesiems pritaikytame pastate Avižieniuose. Šiuo metu pas mus dirba apie 16 negalią turinčių žmonių“, - istoriją trumpai prisiminė juvelyrų studijos vadovas.

Pašnekovas atskleidė, kad vienos Prancūzijos dailininkės užsakymu šiuo metu gaminami ir juvelyriniai dirbiniai, tačiau dažniausiai „Ūlos juvelyrų studijoje“ ruošiami smulkaus metalo dirbiniai – kiekvienam puikiai pažįstami skiriamieji tarnybų ženklai, apdovanojimai, ženkliukai ar sagos.

Vienas iš didžiausių įmonės užsakovų - Jungtinių Tautų vaikų fondas „Unicef“. Jam gaminti specialūs pakabučiai pasiekė tolimiausius pasaulio kraštus. 15min paklaustas, kokie užsakymai paliko didžiausią įspūdį, S.Rudminas džiugiai prisiminė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metus.

„Seimo nariams ir svečiams gaminome dovanas, pavyzdžiui, šaukštelius medui, o taip pat visiems gerai žinomus Laisvės liepsnos ženkliukus. Beje, didžioji dalis šiuo metu gaminamų Vyčių – mūsų darbas“, - pasakojo pašnekovas.

Vieni iš pirmųjų sukūrė darbo vietas neįgaliesiems

15min paklaustas, kokiomis vertybėmis vadovaujasi versle, „Ūlos juvelyrų studijos“ vadovas teigė, kad užvis svarbiausia – santykiai. „Apie įmonę galvoju kaip apie šeimą, – kalbėjo jis, – Galbūt kas nors pasakytų, kad toks požiūris neatitinka šiuolaikinio verslo principų, bet aš visada pabrėžiu, kad esame maža šeima, kurioje kiekvienas yra suinteresuotas geru rezultatu. Stengiamės, kad tai būtų ne vien uždarbio, bet ir nuoširdaus bendravimo šaltinis“.

„Ūlos juvelyrų studija“ – prieš 15 metų įkurta viena iš pirmųjų socialinių įmonių Lietuvoje. Įdarbinti negalią turintį žmogų anuomet buvo retas reiškinys, kas paskatino žengti šį žingsnį?

„Kurdami verslą supratome, kad turime siekti ne tik užsidirbti, bet ir padaryti ką nors gero. Valakampiuose įsteigėme juvelyrų ruošimo mokyklą ir pritaikėme įmonės patalpas. Yra darbuotojų, kurie su mumis nuo pat įsikūrimo“, - pasakojo jis.

Paklaustas apie didžiausius iššūkius, kuriuos teko įveikti per ilgus įmonės gyvavimo laiką, juvelyrų studijos vadovas atskleidė, kad skaudžiausia buvo prieš kelerius metus, kai suprato, kad reikia statyti naują neįgaliesiems geriau pritaikytą pastatą, tačiau jokios valstybės paramos nesulaukė. Galiausiai, anot pašnekovo, teko kreiptis į banką ir investuoti savo lėšas.

„Ūlos juvelyrų studija“ yra pasinaudojusi valstybės įsteigtos finansų įstaigos UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) priemonėmis – paskola iš Atviro kreditų fondo 2 bei „Daliniu palūkanų kompensavimu“, finansuojamu iš Europos regioninės plėtros fondų.

„Mums ši pagalba buvo labai naudinga. Visiems sakau ir sakysiu, kad buvau sužavėtas, kaip žmogiškai į paprastos mažos įmonėlės bėdas pažiūrėjo „Invega“. Vos per mėnesį buvo išspręsti visi reikalai, paruošti reikalingi dokumentai ir gavome 3 mėnesių dotaciją banko paskolos palūkanoms dengti. Manau, kad tai buvo vienintelė valstybinė įstaiga, kuri išties pasirūpino neįgaliųjų reikalais“, - paprašytas pasidalyti asmenine patirtimi atviravo S.Rudminas.

Atviras kreditų fondas 2 – šansas mažoms ir vidutinėms įmonėms

Plačiau apie vieną iš priemonių – „Atvirą kreditų fondą 2“ sutiko papasakoti „Invegos“ projektų vadovė Justina Prakapavičiūtė. „Tai finansų inžinerijos priemonė, – paaiškino ji, – kuri sudaro palankias sąlygas mažoms ir vidutinėms įmonėms gauti lengvatinę paskolą verslo pradžiai ir plėtrai palankesnėmis nei rinkoje esančiomis sąlygomis“.

Svarbu tai, kad gavus lengvatinę paskolą galima pasinaudoti ir kitomis verslo rėmimo formomis – gali būti suteikta „Invegos“ garantija, kuri sumažina paskolai užtikrinti reikalingo užstato poreikį. Finansavimo kaštai gali būti dar labiau sumažinti pasinaudojus dalinio paskolos palūkanų kompensavimo priemone.

„Norintys pasiskolinti verslo vystymui gali pasirinkti jiems patogią finansavimo formą – paskolą, finansinę nuomą arba kredito liniją. Finansavimo dydis gali siekti 600 tūkst. eurų, o bankui prisidėjus – ir dar daugiau“, – pasakojo J.Prakapavičiūtė.

Anot 15min pašnekovės, lengvatinė paskola suteikia verslininkui galimybę pasinaudoti pigesniais nei rinkoje verslo finansavimo šaltiniais jam priimtina, reikalinga ir finansavimo tikslą atitinkančia forma. Įmonės investicijos į verslą gali būti finansuojamos pasinaudojant investicine paskola arba finansine nuoma (lizingu). Apyvartinių lėšų trūkumas gali būti finansuojamas apyvartinės paskolos ar kredito linijos forma. Tai, kad priemonės idėja pasiteisino, rodo ir skaičiai – iki šių metų suteikti 566 kreditai.

Skaičiai skaičiais, o kaip visa tai atrodo praktikoje? Kaip paaiškino projektų vadovė, įgyvendinant priemonę naudojamos į fondą grįžusios ir grįšiančios lėšos, kuriomis gali būti finansuojama net iki 75 proc. paskolos, įskaitant kredito linijas, ar finansinės nuomos (lizingo) sandorio.

„Tačiau, – pridūrė ji, – bet kuriuo atveju priemonės  dalis paskoloje, kredito linijoje ar finansinės nuomos sandoryje galės sudaryti ne daugiau kaip 450 tūkst. eurų. Likusi, ne mažesnė nei 25 proc. dalis, bus finansuojama atrinktų finansų tarpininkų lėšomis.“

Daugiau apie priemonę: https://invega.lt/lt/paskolos/atviras-kreditu-fondas-2/