Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pradeda teikti tiesioginę finansinę pagalbą atsinaujinančių išteklių (AEI) projektams finansuoti. Dėl lengvatinių paskolų jau gali kreiptis verslas ir ūkininkai, atitinkantys SVV statusą. Iš viso paskoloms numatyta 50 mln. eurų. Finansinė pagalba bus teikiama subjektams, kurie siekia gaminti elektros energiją savo vartojimo reikmėms arba nori investuoti į nutolusius saulės, vėjo elektrinių parkus.

„Žaliosios energetikos plėtra yra vienas iš Vyriausybės prioritetų. Finansinio skatinimo priemonės atsirado siekiant kurti galimybes energijos vartotojams patiems pasigaminti reikalingą elektros energiją ir sumažinti verslui tenkančią finansinę naštą dėl išaugusių energijos sąskaitų. Šia finansine pagalba norime paskatinti verslą, ūkininkus investuoti į modernius energijos gamybos sprendimus“, - sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

AEI plėtrą pastebi ir užsienio analitikai

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, šių metų viduryje mūsų šalyje vėjo elektrinių galia sudarė apie 1200 MW, saulės – apie 700 MW galios. Proveržio metai energetikai Lietuvoje buvo 2022-ieji, kai vėjo elektrinių galia, palyginti su 2021-aisiais, išaugo 50 proc. ir viršijo 1000 MW ribą, o saulės elektrinių galia pasiekė 400 MW – taigi, padidėjo apie 2,7 karto, palyginti su 2021 metais.
Sprendžiant pagal ketinimų protokolus, per artimiausius kelerius metus turėtų atsirasti dar apie 2 700 MW vėjo elektrinių sausumoje ir net 5 000 MW saulės elektrinių.

Dėl sparčios AEI plėtros, Lietuva buvo pastebėta ir užsienio analitikų. Vienas didžiausių nepriklausomų kompetencijų centrų – EMBER savo naujausioje Europos apžvalgoje rodo, kad esame antrieji Europoje pagal elektros iš vėjo dalį elektros gamyboje – 38 proc. Mus lenkia tik Danija.

„Didžiųjų vėjo ir saulės elektrinių parkų vystytojai jau pademonstravo, kad rinkos sąlygomis jie gali puikiai konkuruoti su kitais gamintojais. Bet valstybės pagalbos poreikis vis dar labai aiškiai matomas, kalbant apie smulkųjį verslą, ūkininkus ir privačius asmenis. Lietuvos energetikos agentūra irgi yra paskelbusi kvietimus smulkiajam verslui ir ūkininkams teikti paraiškas finansinei pagalbai gauti įsirengiant saulės bei vėjo elektrines sausumoje. Tai turėtų dar labiau paskatinti AEI plėtrą“, – sako LEA l. e. p. direktorė Agnė Bagočiutė.

Paskolos - iki 10 mln. Eur

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vadovas Linas Sabaliauskas sako, kad daug įmonių naudoja vėjo energiją savo reikmėms ir pamini žinomas dideles kompanijas kaip Ikea, Achema. Orlen Lietuva investavusi į nutolusius vėjo energijos parkus, tą patį daro labai daug mažų įmonių. AEI plėtra pastebima nuo 2022 m., yra suplanuota projektų, kurių bendras dydis sudaro daugiau kaip 1 GW.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos duomenys

„Nuoseklų augimą matome, tik reikia turėti mintyje, kad išvystyti vieną projektą iki statybos leidimo užtrunka 4 metus ir ilgiau“, - teigia L.Sabaliauskas.

Pretenduojantys skolintis AEI objektų įkūrimui INVEGOJE gali tikėtis iki 10 mln. Eur paskolos. Paskolos bus teikiamos su 1 arba 2,5 proc. maržos ir 6 mėn. Euribor palūkanomis, ne ilgesniam nei 10 m. laikotarpiui. Paskolos gavėjai turės prisidėti ir savo arba kitų fizinių, juridinių asmenų lėšomis ne mažiau kaip 20 proc. nuo projekto vertės.

„Pradėjus augti elektros energijos kainoms, tiek individualiems asmenims, tiek verslams, teko ieškoti sprendimų, kaip suvaldyti nuolat augančius kaštus. Atsinaujinanti energetika yra ateitis ir teisinga investicija atsižvelgiant į visas mokslininkų prognozes ir įspėjimus apie sparčiai augančią gamtos taršą, klimato kaitą ir poveikį aplinkai. Verslas jau pradėjo investuoti į modernius energetikos sprendimus, o skiriamas tikslinis finansavimas paskatins peržiūrėti savo energijos vartojimo įpročius ir ieškoti naudingesnių alternatyvų“, - teigia INVEGOS viešųjų investicijų plėtros skyriaus vyriausiasis projektų vadovas Vaidas Daktariūnas.

Pasiskolintas lėšas bus galima naudoti žemės sklypo sutvarkymui, infrastruktūros ir inžinerinių tinklų bei sistemų sklype įrengimui ir sutvarkymui, apsaugos įrengimo darbams, kai saulės ir (ar) vėjo elektrinė statoma ant žemės, taip pat saulės ir (ar) vėjo elektrinėms reikalingai elektrotechninei įrangai įsigyti, konstrukcijoms, kabeliams bei susijusiems montavimo (derinimo) darbams ir kitiems saulės ir (ar) vėjo elektrinės statybos darbams, elektros kaupikliams įrengti.

2022 m. RePowerEU plane Europos Komisija skelbė siekianti, kad atsinaujinančios energijos dalis pramonėje, gamyboje, pastatuose ir transporte iki 2030 m. sudarytų 45 proc.