„Jei dirbi kryptingai – tiesiog neįmanoma, kad nepasisektų. Už pasiteisinimų, jog verslui trūksta pinigų, iš tikrųjų, slepiasi gerų idėjų, vizijos, kūrybiškumo stoka, nes tai turint, pinigai patys pradeda tave sekti“, – dalijasi klaipėdietis Faustas Tallat-Kelpša, įmonės „Via Aquaria“, užsiimančios popierinių maišelių ir segtuvų gamyba, įkūrėjas.

Verslą įkūrėte prieš daugiau nei 20 metų, 1996 m. Kaip manote, kur slypi jo ilgametės sėkmės paslaptis?

Manau, kad visi sėkmingi verslai turi vieną bendrą bruožą. Tie, kurie juos kūrė, galvojo apie verslą ne kaip apie darbo vietą sau ir savo pažįstamiems, verslą dėl verslo, o kaip apie atskirą organizmą, sugebantį funkcionuoti nepriklausomai nuo besikeičiančių žmonių. Kai galvoji ne apie save, o apie verslą, kaip apie savarankišką organizmą, tuomet jis atneša didžiausią pelną.

Ar tiesa, kad pradėjote nuo tapetų ir batų raištelių?

Taip, tiesa. Viską pradėjome su bičiuliu Martinu Jatkausku miniatiūrinėje kontoroje nuo pusės kompiuterio, pusės automobilio ir gaminome kišeninius kalendoriukus. Vieną dieną mus pasikvietė klientė ir parodžiusi popierinį maišelį, klausia – šitą maišelį parsivežiau iš parodos Vokietijoje, ar jūs galėtumėte tokį pagaminti. Tuomet apie popierinius maišelius Lietuvoje niekas nė nekalbėjo. Grįžome į kontorą, kurioje tuo metu glaudėmės ir galvojome, nuo ko čia pradėjus. Nusikrapštėme nuo sienos tapetus, sulankstėme, suklijavome, vietoj rankenėlių įsivėrėme batų raištelius ir maišelis įgavo prekinę išvaizdą, nunešėme parodyti klientei ir  ji užsakė 1000 tokių maišelių. Maždaug per mėnesį pagaminę gana neblogus maišelius, pagalvojom, ar tik nereikėtų mums būti popierinių maišelių gamintojais.

Tą pačią dieną apėjome Klaipėdos senamiesčio parduotuves, prisistatėme pačiais geriausiais ir vieninteliais popierinių maišelių gamintojais Baltijos šalyse. Tokiu būdu per dieną „sužvejojome” dar tris užsakymus. Vėliau tą patį pakartojome nuvažiavę į Vilnių ir Kauną. Taip per kelis metus iš tikrųjų tapome didžiausiais popierinių maišelių gamintojais. Šiuo metu didžiąją pardavimų dalį mūsų asortimente sudaro prabangaus segmento dėžutės. Šio segmento ir tokių sudėtingų technologinių sprendimų dėžučių ir popierinių maišelių niekas geriau už mus negamina kelių tūkstančių km. spinduliu nuo mūsų fabriko Klaipėdoje.

Kaip pamatuojate puikius savo darbo rezultatus?

Labiausiai tai pastebime lankydamiesi tarptautinėse parodose, kuriose savo gaminių kokybe kitus gerokai lenkiame. Taip pat svarbus aspektas, kad gaminame tokiems prekių ženklams kaip Google, Coca-cola, John Lewis, Maserati, Snickers, Porsche, BMW, Net-a-Porter, Ferrari, Mercedes, Samsung, Nespresso ir aibei kitų, įskaitant ir valstybių karalius, princus ir prezidentus.

Ar nesusidūrėte su pagundomis keisti verslo kryptį?

Visą laiką augome gana nuosaikiai ir konservatyviai nuo 5 iki 15 proc. per metus. Atrodė, kad jei gamini kažką susijusio su spauda, tai nebūtų sunku gaminti ir bukletą, brošiūrą ar katalogą. Tačiau turėjome savyje stiprybės ir atmetėme visas pagundas į šalį. Susikoncentravome į tai, ką mokame geriausiai.

Iš kur sužinojote apie nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA)?

Kreipėmės į INVEGĄ, kad ji padėtų įgyvendinti vieną iš tuo metu vykdytų investicinių projektų, kurio metu plėtėme savo gamybinį fabriką. Pasinaudojome lengvatine paskola ir susigrąžinome dalį sumokėtų palūkanų pagal priemonę „Dalinis palūkanų kompensavimas“, finansuojamą iš Europos regioninės plėtros fondo.

Ko palinkėtumėt būsimiems verslininkams?

Jei dirbi kryptingai, nesimėtai, sistemingai eini į priekį – neįmanoma, kad tau nepasisektų. Universalaus atsakymo – kiek laiko tai gali užtrukti – nėra, svarbu, nesiblaškyti. Lengviausias pasiteisinimas – kurčiau verslą, tačiau neturiu pinigų, bet svarbiausia – turėti idėją ir viziją, būti kūrybingam, o pinigai patys paskui tave pradeda sekti. Tai ypač aktualu dabar, kai gyvename galimybių jūroje.