Visi yra girdėję daug įdomių ir neįtikėtinų istorijų apie ekspromtu šovusias verslo idėjas. Vieniems genialios mintys gimsta išsamiai analizuojant verslo problemas, kiti jas pastebi tada, kai užsimano prekės, kurios, pasirodo, niekas neparduoda. Tokia istorija šiandien dalijasi sėdmaišių verslą įkūręs Remigijus Balčiūnas.

Verslininkas pasakoja, kad verslas prasidėjo 2008 metais, jam kartu su drauge beieškant baldų naujam butui. Jauna pora norėjo kažko įdomaus ir neįprasto, tačiau visi parduotuvėse matomi baldai atrodė jau daugybę kartų matyti.

„Norėjosi kažko įdomesnio nei sofos ar foteliai. Kažkur buvau matęs tokį dalyką kaip sėdmaišiai. Tuo metu Lietuvoje buvo vos keli šios prekės gamintojai, tačiau manęs netenkino jų kokybė. O dėl didelių mokesčių jų siųstis iš užsienio taip pat nenorėjau. Todėl liko tik vienas variantas – gaminti pačiam“, – prisimena vyras.

R. Balčiūnas nusprendė surasti būdą, kaip pasidaryti norimą baldą. Ir jam pavyko – pirmieji sėdmaišiai išėjo taip puikiai, kad jų užsinorėjo ir buto svečiai.

Verslą įvertino tik praradęs klientus

„Ėmęs galvoti, kodėl gi nepabandžius parduoti pagamintų sėdmaišių, pradėjau po truputį investuoti – vieną mėnesį sėdmaišių gamybai skyriau 300, kitą – 200 litų. Iki 2011-ųjų ši veikla labiau priminė hobį, tačiau vėliau atėjo laikas, kai reikėjo priimti sprendimą – arba imtis rimtai plėsti verslą, arba viską baigti“, – teigia vyras.

R. Balčiūnas puikiai prisimena įvykį, kurį pats vadina „lūžio tašku“. Anot jo, kritinė riba buvo pasiekta tada, kai jis nebespėjo nuvykti pas klientus, kurie prekę vėliau nusipirko iš konkurentų.

„Tuomet paskaičiavau, kiek pinigų praradau, ir supratau, jog dirbdamas visą darbo dieną galėčiau iš to gyventi ir po truputėlį auginti verslą“, – sako verslininkas.

Finansavimas leido žengti į užsienį Pradėjęs plėsti verslą R. Balčiūnas pamatė, kad mažos investicijų sumos didelės naudos neduoda, todėl buvo būtina pagalba iš išorės. Vyras įsitikinęs, jog verslo, ypač smulkiojo, pradžioje galima remtis ir draugų ar pažįstamų finansine parama, tačiau ilgainiui, jei verslas nuolatos plečiasi, to nebepakanka.

„Lietuvoje įmonė tapo žinoma daugiau dėl asmeninių investicijų, tačiau banko suteikta Atviro kreditų fondo 2 paskola su INVEGA garantija, užtikrinusi kredito įstaigą dėl paskolos grąžinimo, leido išsiplėsti ir į užsienio rinkas. Ką jau kalbėti apie „Paramos pirmajam darbui“ priemonę, kurios dėka priėmėme du jaunus žmones, vėliau ženkliai prisidėjusius prie įmonės tobulėjimo“, – pasakoja verslininkas.

Lietuviški sėdmaišiai – ir Pietų Korėjoje

Dabar vyras džiaugiasi savo produktus galėdamas eksportuoti į tokias šalis kaip Vokietija, Suomija, Švedija, Italija, Estija ar Latvija. Nors labiausiai didžiuojasi tuo, kad tarp užsienio valstybių yra ir egzotiškesnių kraštų, tokių kaip Pietų Korėja.

„Kai pagalvoju, kad 2008 m. pradėjome nuo nulio, o 2017 m. planuose yra pardavimai, viršijantys milijoną eurų, vos galiu tuo patikėti“, – džiaugiasi R. Balčiūnas.

Verslininkas sako, jog tokių rezultatų jis pasiekė užsispyrimo ir darbštumo dėka. Anot jo, buvo itin svarbu planuoti, kaip maksimaliai efektyviai išnaudoti turimą kapitalą. Prieš investuodamas bet kuris pradedantis verslininkas turi atidžiai ištirti rinką – svarbiausia, pasak R. Balčiūno, neskubėti.

„Viena vertus, jaunam žmogui gal ir gerai pradėti dirbti nuo 300 litų – tokiu būdu jis gali išmokti, kaip, pavyzdžiui, gauti nemokamos reklamos. Kita vertus, aš patarčiau nealinti savęs – didesni pinigai reiškia didesnę riziką, bet tuo pačiu ir greitesnį bei mažiau sekinantį kelią“, – patirtimi dalijasi R. Balčiūnas.