Daugeliui ketvirtoji pramonės revoliucija dar tėra pranašystė, utopija, lakios fantazijos vaisius ar į akis pučiama migla. Kad ir kaip pavadinsi, tačiau įžvalgiausieji įsitikinę – tai ne ateitis, o jau šių dienų realybė.

Ne technogeninė, o intelektinė revoliucija

Sąvoka „ketvirtoji pramonės revoliucija“ paprastai apibrėžiama dirbtinio intelekto, robotikos, virtualiosios realybės ir kitų technologijų kontekste. Visgi, tardamas įžanginį žodį, ekonomistas prof. Kęstutis Glaveckas pabrėžė, kad, kalbėdami apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, turėtume išskirti ne technogeninę, bet intelektinę raidą, mat technologijos tėra įrankis, sudarantis sąlygas pačiam žmogui brėžti projekcijas į rytojų.

Minčiai antrino „GetJar“ ir „Nextury Ventures“ įkūrėjas Ilja Laursas, teigdamas, kad ekonominė gerovė yra žmogaus našumo pasekmė, tačiau, anot verslininko, planuojant, kaip suvaldyti ketvirtąją pramonės revoliuciją, į politinę darbotvarkę būtina įtraukti uždavinį sukurti žmogaus kūrybingumą stimuliuojančią aplinką. „Bet kokia inovacija vyksta veikiama aplinkinių veiksnių, nė viena jų nevyksta vakuume. Inovacijų atskyrimą nuo aplinkos galėtume palyginti su ananasų auginimu Antarktidoje“, – šypsodamasis sakė jis.

Didžiausi statymai – už dirbtinį intelektą

Viena didžiausių problemų, pasak I. Laurso, kol kas yra tai, kad politiniu lygmeniu nėra iškristalizuoti prioritetai. Vienu jų, verslininko manymu, galėtų tapti finansinių technologijų sritis, kuri Lietuvoje jau ir dabar yra toli gražu nebe pradinėje stadijoje. Visgi „GetJar“ ir „Nextury Ventures“ įkūrėjas atskleidė, kad didžiausius statymus darytų už dirbtinio intelekto plėtojimą.

Kaip svarbiausią prioritetą tai išskyrė ir įmonės „Etronika“ bendraįkūrėjis Kęstutis Gardžiulis. „Dirbtinis intelektas vienareikšmiškai bus esminė ketvirtosios pramonės revoliucijos varomoji jėga. Jeigu versle nebūsi įsidiegęs dirbtinio intelekto, tu – žlugęs. Tai aktualiausia toms darbo sritims, kuriose viskas organizuojama pagal taisykles ir reikia palyginti mažai kūrybingumo – tai ir bankai, ir advokatų kontoros, netgi gydymo įstaigos. Dirbtinis intelektas, tikėtina, reikšmingai pakeis mūsų kasdienybę jau labai greitai – vos po 5–10 metų. Didelis pokyčių greitis ir yra pagrindinis ketvirtosios pramonės revoliucijos bruožas“, – teigė K. Gardžiulis.

Dirbtinis intelektas – ne tik galimybės, bet ir dilemos

Advokatų kontoros „Primus“ vadovaujantysis partneris Robertas Juodka prabilo ir apie kitą medalio pusę. „Žmonės nori, kad dirbtinis intelektas būtų mūsų vergas. Bei jei tai tikras intelektas, negi jis norės būti mūsų vergu? Jeigu dirbtinis intelektas supras savo egzistenciją, ar mes netapsime jo trukdžiu? Dirbtinio intelekto pavidalu patys žmonės susikūrė sau stiprų konkurentą“, – samprotavo jis.

R. Juodka pridūrė ir tai, kad ketvirtoji pramonės revoliucija leis mums tobulėti ne tik technologiniu, bet ir genetiniu lygmeniu. Galbūt jau netgi prieš gimstant bus galima įsigyti genetinių gabumų, pavyzdžiui, geresnę atmintį, klausą ar koordinaciją. Tad turtingiausieji, anot pranešėjo, taps tarsi „homo superior“. „Bet tokie genetiniai pokyčiai gali sukurti seniai matytą klasių visuomenę. Prognozuotina, kad per dvi ar tris kartas susiformuos atskiros genetiškai besiskiriančios žmonių rūšys“, – įžvalgomis dalijosi advokatų kontoros „Primus“ vadovaujantysis partneris.

Prognozės dar miglotos, bet aišku viena – trumpuoju laikotarpiu daugybė žmonių neteks darbo. „Prognozuojama, kad iki 2020 m. bedarbiais taps apie 5 mln. žmonių. Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose prognozuojama, kad iki 2025 m. 7 mln. sunkvežimių vairuotojų taps bedarbiais, nes atsiras savaime vairuojančios mašinos, – statistiškai mintį iliustravo R. Juodka. – Tai reiškia, kad darbo rinkoje reikės vis mažiau įprastų pagrindinių gebėjimų ir daugiau įgūdžių: kūrybiškumo, analitinio mąstymo, problemų sprendimo. Turėsime persikvalifikuoti.“

Laimės tie, kurie supras naują verslo ir vartotojų sąveiką

Skaitmeninės reklamos agentūros „Impartner“ projektų vadovas, tarptautinio žurnalo „SecretThirteen.org“ įkūrėjas Justinas Mikulskis, remdamasis naujienomis ir patirtimi iš didžiausios rinkodaros parodos „Dmexco“, konferencijoje pabrėžė, kad verslas pamatus ketvirtajai pramonės revoliucijai turi kloti jau dabar.

„Skaitmeninė rinkodara juda virtualiosios realybės diegimo kryptimi. Parodoje jau buvo pristatomos virtualios parduotuvės, kurios identiškai atitinka realias, tik, kitaip nei realiose, klientas čia galės labai greitai išsifiltruoti prekes, pavyzdžiui, pagal prekės kategoriją, sudėtį, netgi pagal tai, ką dažniausiai perka draugai. Mano galva, toks apsipirkimas sutaupys apie 80 proc. dabartinėms parduotuvėms įprastai skiriamo laiko. Verslui jau dabar reikėtų suskubti pradėti į tai investuoti“, – pasakojo J. Mikulskis.

Trimatės grafikos specialistas ir vizualinės studijos „ID3D“ įkūrėjas Vilius Juknevičius taip pat teigė, kad virtualioji realybė yra ta sritis, į kurią verta investuoti. „Kol nėra aiškios žaidimo taisyklės, tol netgi mažos įmonės turi galimybę ridenti kauliukus ir mėginti laimėti, – sako jis. – Virtualioji realybė ypač perspektyviai vertinama socialiniu rakursu. Ne veltui pagrindinis investuotojas į virtualiąją realybę – ne kas kitas, o „Facebook“ platforma.“ Atrodo, kad Markas Zuckerbergas buvo teisus: virtualioji realybė yra ateitis.

Kita vertus, besikeičianti verslo ir vartotojų sąveika, anot „Užupis Creative Cluster“ prezidento Mariaus Pareščiaus, reiškia ir vis stiprėjančią kovą internete dėl duomenų. Ne paslaptis, kad daugelis vartotojų internete (dažniausiai savo valia) yra sekami, norint efektyvinti verslą.

Verslo efektyvinimo linkme juda ir dronų pritaikymas. Nors kol kas dar yra daug problemų, susijusių su reguliacija, išbandymo sąlygomis, integracija su aviacija, pagaliau saugumu, Paulius Vėželis, @PIXEVIA verslo plėtros vadovas, įmonės „Greitas dronas“ įkūrėjas, įsitikinęs, kad netrukus galėsime kalbėti ne tik apie siuntų pristatymus dronais, bet ir apie dronų taksi.

Bet kokie pokyčiai kainuoja

Negalime kalbėti apie progresą, į jį neinvestuodami. Inga Beilūnienė, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) Priemonių valdymo skyriaus vadovė, mini, kad pokyčiai neaplenkia ir verslo finansavimo procesų. „Tradiciniai verslo finansavimo šaltiniai, pavyzdžiui, bankai ar kredito unijos, dar vaidina reikšmingą vaidmenį, tačiau pastebėtina, kad atsiranda vis daugiau alternatyvių pasirinkimų, tokių kaip sutelktinio finansavimo platformos ar rizikos kapitalo fondai. Paklausite – o kas toliau? Šis galimų finansavimo šaltinių ratas tik didės, ypač stiprės alternatyvų vaidmuo. Džiugi žinia yra ta, kad finansavimą verslui gauti bus lengviau, tačiau pastangų tai reikalaus daugiau – reikės sugebėti parduoti save ir savo produktą ar paslaugą labai greitai“, – komentuoja I. Beilūnienė.

Rizikuoti verta?

„Inntec“ direktorius ir „Debitum Network“ bendraįkūrėjis Martins Liberts, pristatydamas „blockchain“, teigė, kad gali įvykti labai radikalių pokyčių. „Blockchain“ pamatinė idėja – leisti sudaryti sandorį tarp dviejų šalių tiesiogiai, be jokio tarpininko. „Ši idėja reiškia, kad visos finansinės institucijos gali susivienyti ir tapti viena sistema, taip pat visos medicininės įstaigos, netgi valstybę, kaip darinį, remiantis „blockchain“ pasitikėjimo principu, būtų galima atšaukti – įvairios tarybos, kaip tarpininkai, būtų nebereikalingi“, – aiškino jis.

Kas greičiau adaptuosis – tai, atrodytų, lenktynės. Lenktynės ne tik tarp verslo ir valstybinių institucijų, bet ir tarp šalių. „Tad, viena vertus, trumpuoju laikotarpiu ketvirtoji pramonės revoliucija yra aliuzija į laukinių vakarų etapą, nes nežinai, ko tikėtis. Kita vertus, prariję karčią piliulę, darydami rizikingus sprendimus šiandien, pavyzdžiui, nacionaline valiuta paskelbę bitkoiną, ilguoju laikotarpiu galėtume pirmauti. Dėl rizikingų sprendimų net ir maža šalis gali tapti didelė“, – tikino I. Laursas.