Vis didesnį mastą įgaunanti darbuotojų kaita ir lengva ranka keičiamos darbovietės Lietuvos įmones verčia ieškoti vidinių resursų darbo efektyvumui padidinti. Šimtus valandų mokymų per metus surengiantys lektoriai atkreipia dėmesį, kad nors dėl pokyčių darbo rinkoje dažnai siekiama geriau pažinti darbuotojus bei kolegas, vis dėlto mokymai nėra nei vakarėlis kolektyvui, nei būdas tiesiog kitaip praleisti laiką.

„Tikri mokymai nėra skirti tik kolektyvui suartinti. Taip nutikti gali, tačiau tai veikiau pageidaujamas šalutinis poveikis nei tikslas, nes mokymai visų pirma yra praktinė veikla, kurios metu mes įgyjame reikalingų įgūdžių, nuo kurių auga produktyvumas ir efektyvumas. Būtent todėl įmonės renginys, įtraukiantis komandos formavimo žaidimus ar kitą patyriminę veiklą, nėra mokymai tikrąja to žodžio prasme“, – įsitikinęs mokymų organizatorius ir vadovas Mindaugas Žebrauskas.

Jo teigimu, norėti mokytis, tobulėti yra bet kurio šiuolaikinio darbuotojo standartas, būtinasis poreikis, o ne perteklinis noras, kurį darbdavys gali tenkinti arba ne.

„Pagrindinės organizacijų klaidos, renkantis mokymus – tai rinkos tendencijų neatliepiančių poreikių formulavimas, negebėjimas suprasti, ko konkrečiai reikia ir mokymasis to, ką dalyviai jau moka. Kitaip tariant, net jei mums atrodo, kad kažko nemokame, bet to nereikia rinkai, tai kam to mokytis?“, – sako M. Žebrauskas.

Kompetencijoms ugdyti – mokymų išlaidų kompensacijos

Tai, kad įmonių vadovams svarbu kur kas labiau nei bet kada anksčiau turėti su atitinkamomis kvalifikacijomis ir paruoštus esamiems rinkos poreikiams darbuotojus, patvirtina ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri administruoja Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą priemonę „Kompetencijų vaučeris“, generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Beiliūnienė. Jos teigimu, šios priemonės, skirtos iš dalies kompensuoti išlaidoms, patirtoms keliant darbuotojų kvalifikaciją bei ugdant kompetencijas, populiarumas tarp šalies įmonių per metus išaugo net tris kartus.

„Kompetencijų vaučeris“ leidžia įmonėms geriau prisitaikyti prie nuolatos kintančių darbo rinkos reikalavimų ir gauti paramą dirbančiųjų mokymui tuo metu, kai jos reikia, ir ta apimtimi, kuri yra reikalinga,  – teigia I. Beiliūnienė. – Todėl natūralu, kad tokių subsidijų paklausa šiandieninėje rinkoje auga. Įdomu tai, kad, mūsų duomenimis, tarp besikreipiančiųjų daugiausia yra didmeninėje bei mažmeninėje rinkose dirbančių prekybininkų, statybų sektoriaus atstovų“.

Tuo tarpu mokymų bendrovės „Grand Partners“ atstovė sako, kad ypač daug dėmesio kvalifikacijos kėlimui pastaruoju metu skiria  gamybos sektoriaus įmonės.

„Ieškodamos tinkamų mokymų į mus kreipiasi ir gamybos, ir prekybos įmonės, taip pat ir viešojo sektoriaus atstovai. Tačiau ko gero ryškiausia tendencija, kad per pastaruosius dvejus metus –  gamybos sektoriaus įmonės vis daugiau investuoja ne tik į gamybos efektyvumą, bet ir į darbuotojų produktyvumą“, – aiškina „Grand Partners“ vyriausioji konsultantė Lina Preikšienė.

Vadovai auginami viduje

Tarp populiariausių ugdomų kompetencijų išlieka poreikis stiprinti žemutinės grandies vadovų – meistrų, brigadininkų, pamainų vadovų, parduotuvių vadovų ir pavaduotojų kompetencijas.

„Šie darbuotojai, užsirekomendavę kaip puikūs specialistai, dažnai būna paaukštinami pareigose. Tačiau, kaip tvarkytis su užgriuvusia atsakomybe, jų niekas nemoko. Norint šiuos vadovus išlaikyti įmonėje ir užtikrinti, kad komanda, kuriai jie vadovauja, gerai funkcionuos, juos tenka mokyti ir vadovavimo pagrindų, nes vien gerai išmanyti vidinius procesus ar turėti gerus pardavimų įgūdžius vadovui tikrai neužtenka“, – sako L. Preikšienė.

L. Preikšienės teigimu, vis dar pasitaiko, kai dėl mokymų sprendžia vienas ar keli asmenys, kurie mokymų politiką formuoja savo nuožiūra. Tačiau kur kas labiau pasiteisina, kai dėl paties mokymų poreikio konsultuojamasi su visu kolektyvu.

„Džiugu, kad praktiškai nebepasitaiko prašymo, kurio turinys maždaug toks: „Ko nors pamokykite mano kolektyvą“. Viena iš populiariausių mokymų temų – skirta bendradarbiavimo komandoje užtikrinimui, kurios metu komandos nariai susitaria dėl prioritetų, savo komandos prasmės, būdų, kaip jie bendradarbiaus. Vadovai nori įvaldyti sisteminį problemų sprendimą ir suvokti, kaip pats geriausias sprendimas gali turėti įtakos kitiems žmonėms ar padaliniams, išmokti atsižvelgti į skirtingų pusių interesus ir juos derinti“, – teigia konsultantė.