„Turėjau nueiti ganą netrumpą kelią, kol sukūriau tai, ką šiandien turiu“, – pokalbį pradeda klaipėdietis Andrius Kundrotas, vadovaujantis statybų įmonei UAB „Neilukas“. A. Kundrotas nepabūgo mesti samdomo darbo ir įkurti įmonę, kuri šiandien džiaugiasi sukūrusi daugiau kaip 20 pastovių darbo vietų.

„Didžiuojamės vis didėjančiu užsakymų skaičiumi ir tikimės, jog ateityje tik plėsimės“,  – sako Andrius. Verslininkas atviras: nors jis jau ketverius metus yra įmonės vadovas, jam sunkiai sekasi dirbti administracinį darbą.„Kone pusę savo laiko, o gal ir dar daugiau aš praleidžiu objektuose, įšokęs į darbinę aprangą ir dirbdamas drauge su komanda. Man smagu bendrauti su žmonėmis, dalytis savo sukaupta patirtimi“,  – nusišypso A. Kundrotas.

 – Ar nesibaiminote mesti samdomo darbo ir įkurti nuosavą verslą?

– Statybose pradėjau dirbti būdamas 18-os. Dariau tai, kas man labiausiai patiko ir stengiuosi darbus atlikti nepriekaištingai. Dirbau vienoje didžiausių Klaipėdos statybinių kompanijų, o sulaukęs 19-os uždirbdavau gerokai daugiau nei senbuviai, tačiau nejaučiau paskatinimo iš darbdavio, nemačiau tolesnių karjeros galimybių. Todėl išsiėmęs individualios veiklos pažymą pradėjau dirbti sau. Pradžia buvo labai sunki, negalėjau išlaikyti savo šeimos, teko susirasti papildomą darbą. Naktimis važiuodavau į netolimus reisus, dieną atlikdavau pavienius užsakymus.

Galbūt dėl sėkmės, o gal dėl visiško atsidavimo savo darbui, užsakymų ir klientų vis daugėjo, tad nors ir labai nedrąsiai, tačiau nusprendžiau mesti vairuotojo darbą ir nerti į statybas. Tiesa, užsakovai vis užsimindavo, kad jie mieliau dirba su UAB‘ais. Keletą gana didelių užsakymų praradau tik todėl, kad neturėjau įmonės, todėl vis dažniau susimąstydavau, jog reikia ją turėti. Apie įmonę, jos veikimo principus nežinojau nieko, tačiau reikėjo rinktis: arba ryžtis ir kažką pasiekti, arba stovėti vietoje ir prarasti labai daug. Taip gana nedrąsiai ir atsirado UAB „Neilukas“.

 – Jeigu galėtumėte grįžti trumpam į praeitį, galbūt kokių nors sprendimų, susijusių su verslu, nepriimtumėte?

– Klaidų buvo, jų ir dabar pasitaiko. Kiekviena diena suteikia pamoką, kartais gerą, kartais nelabai. Kai kurios klaidos kainavo labai brangiai, tačiau nesinori gręžiotis atgal. Stengiuosi žiūrėti į priekį ir pasimokius iš klaidų jų nebekartoti.

 – Kaip jūsų įmonei pagelbėjo Europos Sąjungos investicijos?

– Kurdamas sau stengiesi viską padaryti kuo geriau ir sėkmingiau. Natūralu, kad norisi investuoti ir judėti pirmyn. Dirbant statybų srityje iškilo poreikis įsigyti ekskavatorių. Jis – būtinas darbams atlikti, tačiau brangus. Smulkiajam verslui tokios investicijos yra sunkiai įveikiamos. Mūsų įmonė neturėjo galimybių už nusipirktą įrangą atsiskaityti iš karto, o lizingo variantas baidė dėl didžiulių palūkanų. Todėl sužinoję, kad galime susigrąžinti bent dalį sumokėtų palūkanų (red. priemonė „Dalinis palūkanų kompensavimas“, finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis), iš karto apsisprendėme.  Dar viena didele paskata judėti į priekį mums buvo naujai į darbą priimtų jaunų darbuotojų darbo užmokesčio kompensavimas, pagal priemonę „Parama darbui“, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis. Tiesą pasakius, Europos Sąjungos investicijos kartu su INVEGA (red. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) mums gerokai palengvino finansinę naštą, o tai mums leido žymiai sparčiau judėti pirmyn.

– Kas šiandien jums atrodo sunkiausiai turint nuosavą verslą?

– Kai darai tai, kas tau patinka, viskas atrodo nesunku. Visada yra vienokių ar kitokių išeičių net iš pačių kebliausių situacijų. Kasdienius sunkumus įveikiu žiūrėdamas į ateitį. Stengiuosi mąstyti pozityviai ir tikiu, jog ateityje bus tik lengviau.

 – Kokių patarimų galėtumėte duoti pradedančiam verslininkui, kurio verslas iš pradžių klostosi ne kaip?

– Kantrybės. Vargu, ar tik pradėjus verslą viskas gali vykti sklandžiai. Prireikia nemažai laiko ir pastangų, kol viskas sugula į savo vietas. Nereikia bijoti klaidų. Taip, kartais jos būna labai karčios, tačiau tik dirbdami ir klysdami mokomės ir tobulėjame. Svarbiausiai – pozityvus nusiteikimas ir perspektyvus žvilgsnis į ateitį. Iškilus nesklandumams, aš visuomet save įtikinėju, jog greitai viskas susitvarkys ir viskas bus gerai. Keista, bet kol kas visada taip ir nutinka.

 – Kas šiandien jums leidžia sėkmingai vystyti verslą toliau? Galbūt galėtumėte atskleisti savo verslo sėkmės paslaptį, kas yra svarbiausia plėtojant verslą?

– Patirtis ir praktika – esminiai dalykai, leidžiantys išvengti klaidų ir judėti į priekį šiek tiek tvirtesniu žingsneliu. Sėkmės paslaptis banali ir paprasta – darbas. Mano darbo diena prasideda 7 val. ryte, o baigiasi 23 val., taip 6-ias dienas per savaitę (viena diena skiriama šeimai). Norint kažko pasiekti, neišvengiamai reikia įdėti daug pastangų.

 – Ar šis verslas jus džiugina? Ar galbūt turite svajonių įkurti dar vieną?

– Sakoma, jog laimė ir svajonės mėgsta tylą, todėl džiaugsmą ir svajones reikia laikyti paslaptyje.

Dienraščio „Klaipėda“ informacija