Iš bendros gyvenimo patirties žinome, kad į kritiką dažnai žiūrime negatyviai, nes neretai joje girdime žlugdančius ar demotyvuojančius akcentus, nors ja lyg ir buvo siekiama ką nors pataisyti: sprendimą, elgesį ar padėtį. Būtent dėl išgirstų negatyvių aspektų, ji nepasiekia savo tikslų. Vadinasi, apie veikiančią kritiką galime kalbėti tik tada, kai ji tinkamai argumentuojama. Tik tada ji tikrai girdima, išklausoma, tik tada pateikiami racionalūs paaiškinimai arba atsižvelgiama į kritiką ir pagal ją keičiamos nuostatos.

Turiu pastebėti, kad pastarosiomis savaitėmis INVEGA įgyvendinamų paramos verslui priemonių atžvilgiu verslininkų išsakyta kritika turėjo ir racionalių, ir tikrai objektyvių pastebėjimų.

Turbūt didžiausią emocijų bangą viešojoje erdvėje sukėlė atmestos paraiškos dėl INVEGA priemonių. Bent kelias dienas visi diskutavome ir aiškinomės sunkumų patiriančios įmonės sąvoką. Kaip ir visos sąvokos, ji turi skirtingą reikšmę skirtinguose kontekstuose. Bet kas gi žiūri, pasakysite jūs, kontekstų tokioje karštoje diskusijoje? Pripažinsiu, turbūt normalu, kad dažnas, neįsigilinęs tiek į Lietuvos, tiek į Europos Sąjungos teisės aktus, nesunkiai gali suplakti į vieną ekonominius, teisinius ir politinius sunkumų patiriančios įmonės sąvokos atspalvius, o mes šiuo atveju nesuskubome plačiajai visuomenei labai aiškiai  atskirti šiuos kontekstus, todėl galiausiai neišvengėme įtampos.

Iš INVEGA pusės sunkumų patiriančios įmonės problemą, kiek galėjome, jau paaiškinome savaitės eigoje ir viešai paskelbėme sunkumų patiriančios įmonės apibrėžimo kriterijus INVEGA interneto svetainės skiltyje „Kas yra sunkumų patirianti įmonė?“. Bet norėčiau dar kartą akcentuoti du aspektus.

Pirma, mes turime paklusti sekti bendrai visos ES politikai ir teisės normoms. Europos Komisijos Komunikatas dėl pagalbos nukentėjus nuo koronaviruso COVID-19 numato, kad valstybės finansavimas gali būti skiriamas tik tokioms įmonėms, kurios 2019 m. pabaigoje nebuvo laikomos sunkumų patiriančiomis įmonėmis. Sunkumų patiriančios įmonės apibrėžimas pateiktas kitame ES teisės akte – Bendrajame bendrosios išimties reglamente. Tai tiesiogiai taikomas ir visoms ES valstybėms narėms privalomas teisės aktas.

Dėl šios priežasties negalime tikėtis, kad artimiausiu metu bus taikomi kokie nors kitokie sunkumų patiriančios įmonės apibrėžimo kriterijai. Tačiau labai svarbu, kad verslininkams šie kriterijai būtų iš anksto žinomi ir aiškiai suprantami. Priešingu atveju, sužadinami nepagrįsti lūkesčiai ir įmonės gaišta laiką pildydamos paraiškas, kurios negali būti patenkintos. Kadangi aiškią komunikaciją verslui vertiname kaip vieną iš svarbiausių savo prioritetų šioje sudėtingoje situacijoje, mes kritiką išgirdome ir pripažįstame, kad verslui tikslios informacijos trūko.

Labai džiugina ir tai, kad į verslo išsakytas pastabas reaguoja ne tik INVEGA. Šią savaitę Vyriausybė priėmė svarbius sprendimus, dar labiau išplečiančius pagalbos verslui apimtis ir jos gavėjų ratą. Pagal priemonę „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ maksimali paskolos suma padidinta nuo 100 tūkst. iki 500 tūkst. eurų, o priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ maksimali paskolos suma padidinta nuo 100 tūkst. iki 1 mln. eurų. Iki šiol tokia paskola galėjo būti teikiama apyvartai kritus daugiau kaip 60 proc., dabar šis kriterijus sumažintas iki 30 proc. Taip pat numatoma dar labiau padidinti palūkanų kompensavimui skirtų lėšų fondą bei palengvinti kompensacijos gavimo sąlygas.

Šie pokyčiai rodo, kad valstybės pagalba verslui COVID-19 pandemijos akivaizdoje yra dinamiškas procesas. Ir valdžia, ir verslininkai, ir INVEGA yra priversti nuolat mokytis, iš naujo vertinti savo sprendimus, ieškoti naujų priemonių.

Norėčiau atsakyti ir į kritiką dėl pagalbos rezultatų. Netiesa, kad pagalba verslo nepasiekia ar kad visos lėšos užstringa biurokratų kabinetuose. Šios savaitės pabaigos duomenimis, verslas jau pateikė paraiškų už beveik 55 mln. Eur, o skirta jau daugiau kaip 33 mln. Eur. Turime pasirašytas pirmąsias sutartis su finansų tarpininkais dėl paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams išdavimo ir dalyvavimo „Portfelinių garantijų paskoloms 2“ priemonėje, todėl lėšų panaudojimo apimtys dabar sparčiai didės. Visą rezultatų suvestinę galite peržiūrėti INVEGA interneto svetainės skiltyje „INVEGOS panaudotos lėšos“.

Sutinku, kad pasaulyje ir ES yra pavyzdžių, rodančių, jog lėšos verslą pasiekia greičiau. Bet greitis irgi turi savo kainą. Vokietija yra pateikiama kaip itin greitai išdalytos paramos verslui, ypač smulkiajam, etalonas. Dabar aiškėja, kad greitai vertinamų paraiškų sistema buvo palanki ne tik verslininkams, bet ir sukčiams, kurie apgaule išviliojo įmonių duomenis ir pasisavino joms skirtas paramos lėšas. Tai svarbus priminimas, kad kokybiškas priemonių parengimas irparaiškų patikrinimas yra ir pareiškėjų interesas.

Kita vertus, negaliu nepasidžiaugti, kad INVEGA kolektyvas dirba taip greitai, kaip to reikalauja ne tik COVID-19 pandemijos situacija, bet ir bendras suvokimas, kaip svarbu kuo greičiau padėti šalies ekonomikai! Paraiškas vertinantys mano kolegos maksimaliai apkrauti, dirba neskaičiuodami valandų ir dar apsukas didina, dėl to aš jiems labai dėkingas. Tuo pačiu sutinku su pastabomis, kad mūsų bendrovė nebuvo pasiruošusi tokio pobūdžio krizei.

Bet giliau pažvelgus: ar kas nors iš viso buvo pasiruošęs COVID-19 pandemijai? Kiek įmonių ar įstaigų gali tvirtinti, kad buvo pasiruošusios? Absoliuti dauguma mūsų nebuvome pasiruošę. Dabar daug svarbiau, ką sugebame padaryti be pasiruošimo.

Už INVEGĄ galiu tvirtai atsakyti: darome viską maksimaliai ir net dar daugiau. Tikiuosi, kad ir kiti taip elgiasi.

 Komentaro autorius – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) vadovas Kęstutis Motiejūnas