Kaunietė Laimutė Visockienė, eismo ženklų gamyba užsiimančią socialinę įmonę „Eismo juosta“ prieš du dešimtmečius įkūrė savo namų garaže ir čia dirba iki pat šių dienų. Įmonės direktorė pasakoja, kaip atrasti savo nišą ir kur ieškoti plėtros galimybių.  

Kaip kilo idėja įkurti kelio ženklų gamybos verslą?

„Eismo juosta“ – šeimos verslas, kurį prieš 22-ejus metus pradėjome su vyru ir dviem sūnumis, todėl jis tapo gyvenimo būdu. Iki pat šių dienų dirbame savo namų garaže. Tik komandos narių skaičius sumažėjo – vyras emigravo į Jungtinę Karalystę, sūnus pasuko kitais keliais, tad likome dviese su vyresnėliu.

Verslo idėjos koncepcija išsivystė iš noro rinkai pasiūlyti moderniausius kelių ženklinimo sprendimus, kaip paženklinti gatves ar aikšteles, įrengti kelio ženklus, šviesoforus, bei kitas kelių eismo saugumo ir reguliavimo priemones. Tuo metu Lietuvoje buvo vos trys kelio ženklų gamyba užsiimančios įmonės, tačiau Kaune ar aplink Kauną nebuvo, todėl pamanėme, kad tai – puiki niša. Šiandien tokia veikla užsiimančių įmonių šayje yra keturios, tačiau konkurencijos nejaučiame, nes užsakymus gauname dalyvaudami ir laimėdami įvairius paskelbtus viešųjų pirkimų konkursus. Per dieną pagaminame apie 100 ženklų, o per metus – maždaug 25 tūkst.

Kaip prie jūsų įmonės prisijungė negalią turintys žmonės?

Pati turiu negalią, suprantu, kad socialiai pažeidžiamų asmenų grupių integracija į darbo rinkąLietuvoje ypač sudėtinga. Tad, laikui bėgant, reali patirtis paskatino pakeisti įmonės statusą ir padėti kitiems, kad visi kartu galėtume realizuoti save.

Šiandien įmonėje dirba 21 žmogus, iš jų – 18 neįgaliųjų su 30 arba 50 proc. neįgalumu. Didžiąją įmonės darbuotojų dalį sudaro žmonės, turintys klausos negalią. Pas mus jie užsiima viskuo – dirba prie staklių, stato ženklus keliuose, pakuoja.

Kokie buvo jūsų įmonės plėtros etapai?

Nuo pat įmonės veiklos pradžios augame po mažą žingsnelį, kurie pavirsta nepaprastais rezultatais. Vienas esminių lūžių mūsų versle įvyko prieš 6-erius metus, kai pradėjome ne tik ženklinti gatves, bet ir patys gaminti kelio ženklus. Tačiau, kad žengtume šį žingsnį, mažai įmonėlei su tuomet dar 15 darbuotojų, reikėjo papildomos pagalbos iš išorės. Vieni patys nebūtume įstengę pasiimti paskolos, staklių, kitos reikalingos naujos technikos ir įrengimų įsigijimui.

Iki tol visuomet naudojomės banko paskolomis, bet tada kaip tik per televiziją išgirdau apie„Invegą“. Nusprendėme į ją kreiptis. Pasinaudojome lengvatine paskola, už kurią garantavo „Invega“ bei susigrąžinome dalį sumokėtų palūkanų pagal priemonę „Dalinis palūkanų kompensavimas“, finansuojamą iš Europos regioninės plėtros fondo. Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad tai mums tapo pačiu didžiausiu postūmiu. Kaip kitaip tokia maža įmonė būtų galėjusi išsimokėti 1,5 mln. eur. paskolą?

Ko palinkėtumėte pradedantiesiems ar tiems verslininkams, kurie šiuo metu yra panašioje situacijoje kaip jūs buvote?

Pradedantiems verslininkams šiandien atsiveria kur kas platesnės finansinės galimybės, jauni žmonės gali dalyvauti įvairiuose projektuose, kreiptis į verslo konsultantus, gauti visą reikiamą informaciją, kurti startuolius, sulaukti finansavimo.

Laikas, kai pradėjau verslą, buvo sudėtingas. 1997-ieji, turėjome ne tik imti paskolą, bet ir užstatyti visą savo turtą, smarkiai rizikuoti, kad galėtume pradėti verslą. Tad žmonėms, norintiems kurti savo verslą, patarčiau nebijoti dėl finansinių aspektų, svarbiausia, atrasti savo nišą. Reikia tik daugiau domėtis, ieškoti informacijos internete, aktyviai dalyvauti seminaruose, kurių šiandien tikrai apstu, o nuoširdus tikslo siekimas visuomet atveda į sėkmę.