Vairavimo mokytoją Dovydą Eizą žino visi klaipėdiečiai – norinčių mokytis „Eizos vairavimo mokykloje“ yra daugiau nei Dovydas gali priimti. Jis vertina klientų pasitikėjimą ir džiaugiasi įdirbiu. Vyras pasakoja, kad praėjusiais metais įsikūrusi UAB „Eizos vairavimo mokykla“ buvo drąsus ir daug iššūkių atnešęs sprendimas – Dovydas sako, kad dirbti mylimą darbą yra didžiausia laimė ir yra vienas tų klaipėdiečių, kurie pajūryje vis dar randa gintaro.

Vairavimo instruktorius – neįprasta profesija. Kaip sumanėte ją pasirinkti?

Jei kas man būtų sakęs, kad tapsiu vairavimo mokytoju, būčiau nepatikėjęs. Niekada neturėjau tokių planų. Tiesa, studijavau transporto inžineriją ir studijų metais uždarbiaudavau Norvegijoje – vairavau sunkvežimį. Dirbti užsienyje ir tuo pačiu metu mokytis Lietuvoje buvo sunku – norėjau grįžti, rasti būdų užsidirbti gimtinėje.

Vienas mano dėstytojų paskutiniais studijų metais pasufleravo, kad labai trūksta vairavimo mokytojų ir pasiūlė man pabandyti. Dirbti pradėjau beveik prieš trejus metus, o praėjusių metų rudenį įsikūrė UAB „Eizos vairavimo mokykla“.

Imtis dirbti savarankiškai – drąsus sprendimas. Ar tam reikėjo ypatingo ryžto?

Pradėjęs dirbti pajutau, kad man labai patinka šis darbas – jis turi gausybę patrauklių savybių: plečiasi pažinčių ratas, mokiniai tampa gydytojais, verslininkais, tarnautojais, kai kurie – bičiuliais, mezgasi ryšiai ir kontaktai įvairiausiose srityse. Kai mokinys paskambina pasidžiaugti, kad sėkmingai išlaikė vairavimo egzaminą – labai džiaugiuosi jo sėkme. Man tai – didžiausia motyvacija.

Jutau, kad darau tai, kas man patinka, klientų atsiliepimai buvo puikūs, vis daugiau žmonių ėmė ieškoti manęs ir tiesiogiai kreiptis dėl vairavimo pamokų. Susiformavo klientų ratas, tai suteikė pasitikėjimo pradėti savo verslą.

Tiesa, nuo pat pradžių norėjau imtis savarankiškai organizuoti darbus, vos tapęs instruktoriumi ėmiau galvoti, kaip būtų puiku turėti savo vairavimo mokyklą ir tapti savo paties laiko šeimininku. Norai realybe tapo per daugiau nei dvejus metus – kuriant savo įmonę, žinoma, reikia motyvacijos ir drąsos, bet, pirmiausia, reikia pradinio finansinio kapitalo. Tuščiomis kišenėmis imtis verslo jaunam žmogui, manau, yra neįmanoma.

Kas padėjo išspręsti verslo pradžioje kilusius finansinius iššūkius?

Mano pagrindinis ir didžiausias verslo partneris bei įmonės akcininkas yra jaunesnysis brolis. Jis prie verslo kūrimo prisidėjo savo paties uždirbtomis santaupomis. Gali būti, kad netrukus brolis papildys mūsų komandą – jis taip pat studijuoja transporto inžineriją, domisi vairavimo mokymu, vadybiniais procesais.

Verslo pradžioje neturėjau didelių santaupų, tad kreipiausi į kredito uniją, kuri suteikė lengvatinę paskolą iš „Verslumo skatinimo fondo 2014-2020, finansuojamo Europos socialinio fondo“ lėšomis. Be to, pradėjęs kurti savo įmonę susipažinau ir su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) administruojamomis priemonėmis. Viena iš jų man pasirodė itin patraukli – tai darbo užmokesčio kompensavimo priemonė „Subsidijos verslo pradžiai“, teikiama jauniems, pradedantiems verslininkams, panaudojusiems iš kredito unijos gautą lengvatinę paskolą. Visas procesas – nuo kreipimosi iki paslaugos gavimo – man pasirodė nesudėtingas. Tiesą sakant, šiuo metu ketiname atidaryti antrą vairavimo mokyklą, kuriai vadovaus finansininkė mano mama, ir neabejoju, kad vėl kreipsimės į „Invegą“.

Kokios pagrindinės vairavimo mokytojo savybės yra svarbiausios? Kur slypi jūsų populiarumo ir sėkmės paslaptis?

Tam, kad taptum vairavimo instruktoriumi, turi atlikti krūvą visokių testų, gauti kvalifikaciją, įgyti reikiamą išsilavinimą ir tai – tik pradžia. Vairavimo mokytojas turi būti geležinės kantrybės žmogus, mokėti taktiškai išsakyti pastabas, ieškoti kūrybingų mokymo būdų, užmegzti ryšį su mokiniu. Nors vairavimo mokyklų rinkoje konkurencija yra milžiniška, specialistų labai trūksta. Kol kas džiaugiuosi, kad mums pavyko įsitvirtinti – manau, kad didžiausias sėkmės garantas yra kokybiškai ir nuoširdžiai nudirbtas darbas: jei atiduodi visą save, žmonės rekomenduoja tavo paslaugas draugams ir pažįstamiems. Didžiuojuosi ir kompetentingais, savo darbą mylinčiais kolegomis.

Tai vis tik – kas geresni vairuotojai: moterys ar vyrai?

Man atrodo, galiu sugriauti mitus: išmokti puikiai vairuoti gali kiekvienas. Aš negaliu išskirti, kurios lyties atstovai geriau ar greičiau išmoksta vairuoti: skirtumas gal tik tas, kad merginų tiesiog yra daugiau – iš 10 klientų bent 6 būna moterys.

Mokytis vairuoti žmonės dažnai ateina jau turėdami tam tikrų įgūdžių ir dažniausiai tai – vairavimo klaidos. Klientai pasakoja, kad mokėsi vairuoti su tėčiu ir jis prisakė už vairo elgtis tik taip ir ne kitaip – žmones perauklėti tinkamai atlikti manevrus ar valdyti automobilį yra labai sudėtinga.

Panašu, kad Klaipėdoje esate žinomiausias vairavimo instruktorius. Ar jums lieka laiko pasidžiaugti savo miestu, ar dažnai keliaujate į pajūrį?

Tikrai taip – užaugau ir studijavau Klaipėdoje, dabar čia dirbu mylimą darbą. Nesu iš tų klaipėdiečių, kurie Baltijos jūrą pamato tik kartą per metus. Aš labai mėgstu pajūrį, turiu hobį – renku gintarus. Neseniai įsigijau modernius žibintus – tam, kad būtų lengviau ieškoti ir surasti po audros į krantą išmestus grynuolius.