*alt_site_homepage_image* *alt_site_co_fund_image*
lt
en
Verslui Finansavimo partneriams

Kaip valstybė padeda verslui ir kodėl tai svarbu, įveikiant krizes?

Kaip valstybė mums padeda ir kodėl tai svarbu, įveikiant įvairias krizes?

Be valstybės pagalbos nebūtų įgyvendinami daugybė įdomių, tačiau greitos grąžos nesuteikiančių, didelės rizikos projektų. Jau nekalbant apie tai, kad kur kas mažiau dėmesio sulauktų tiesiogiai su ekonomika nesiejami, tačiau valstybės ekonomikai ir visuomenės gerovei ypač svarbūs dalykai. Tokių, kaip prevencinė medicina, kultūra, bendruomenės. Valstybės paramos svarba ypač išryškėja krizių laikotarpiu. „Galima sakyti, kad be valstybės pagalbos sunkmečiu ekonomika neišgyventų“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė Inovacijų ir antreprenerystės mokslo grupės pagrindinė tyrėja dr. Monika Petraitė.

Užsitęsusi pandemija, migrantai iš Baltarusijos, klimato krizė – pastaruoju metu Lietuvai teko patirti nemažai išbandymų. Poveikį jaučiame visi – tiek ekonomika, tiek ir visuomenė. Nuolat girdisi raginimai valdžios institucijoms „kažką daryti“. Kaip valstybė gali ir padeda mums atsigauti nuo pandemijos ir kitų krizių ar pasiruošti naujoms? Kokia finansinė pagalba ir priemonės siūlomos Lietuvoje įvairiems verslams, ar visuomenė turi pakankamai informacijos apie tai? Sužinoti atsakymus į šiuos klausimus padės į 15min grįžtantis projektas „Geronomika“, kurį iniciavo nacionalinės plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), šiemet mininti 20 metų veiklos sukaktį. Pirmajame straipsnyje – apie tai, kokioms strateginėms sritims artimiausiais metais Lietuva skirs didžiausią dėmesį ir paramą.

Be valstybės pagalbos įsisuktume į kazino režimą

Pasak dr. M. Petraitės, kalbant teoriškai, laisvosios ekonomikos rinkoje visas problemas turėtų išspręsti pati rinka. Tačiau realybė kitokia. „Visi žinome, kaip tai veikia: laisvoje rinkoje yra paklausa, todėl atsiranda gamyba, žmonės perka, verslas laimingas, vartotojai (visuomenė) taip pat patenkinti. Tačiau tokių problemų, kurios atsirado kartu su koronaviruso pandemija, kai reikėjo greitai sukurti vakcinas, staigiai spręsti kitus su visuomenės sveikata susijusius klausimus, laisvoji rinka tiesiog negali išspręsti. Kodėl? Nes tuo metu kolektyvinės pastangos yra tokio dydžio ir tam reikia tiek pinigų, jog net viena valstybė (tokia kaip Lietuva) to negalėtų įveikti, nebūdama globalaus pasaulio, visų pirma ES, dalimi. Vieni patys mes negalėtume dalyvauti kolektyviniuose mokslo tyrimuose, inovacijų kūrime. Net nusipirkti vakcinų tiek, kiek mums reikia, negalėtume“, – kalbėjo mokslininkė.

Joks verslas negali investuoti į tokį rizikingą projektą, kaip skubus vakcinų kūrimas. Panašiai yra ir su, pvz., aukštuoju mokslu. Žinome, kad jis atsiperka, tačiau tai užtrunka 20-30 metų. Tik tada galima pamatyti efektą to, kas buvo investuota į mokslą, į inovacijas. O dažnos Lietuvoje veikiančios įmonės vidutinis gyvavimo amžius yra 15-20 metų.

Pasak jos, krizinėse situacijose valstybės vaidmuo yra be galo svarbus todėl, kad rizika didžiulė. „Joks verslas negali investuoti į tokį rizikingą projektą, kaip skubus vakcinų kūrimas. Panašiai yra ir su, pvz., aukštuoju mokslu. Žinome, kad jis atsiperka, tačiau tai užtrunka 20-30 metų. Tik tada galima pamatyti efektą to, kas buvo investuota į mokslą, į inovacijas. O dažnos Lietuvoje veikiančios įmonės vidutinis gyvavimo amžius yra 15-20 metų“, – kalbėjo KTU profesorė.

Be kita ko, nesėkmės rizika inovacijų kūrime yra labai didelė. Taigi, šiuo atveju valstybė prisiima ir tuos akumuliuotus resursus, ir rizikas. „Kalbant paprastai, tokių dalykų rinkai mes negalime palikti. Laisvoje rinkoje problemos dažniausiai sprendžiamos trumpalaikėmis investicijomis. O tai vestų į sudėtingą vartojimo ir pervartojimo ciklą, kuris panašus į kazino, kur yra greiti pinigai ir greitas jų išgryninimas, veikimo principą“, – teigė pašnekovė, pridūrusi, kad būtent todėl reikalinga ne tik laisvos rinkos, bet ir institucinė ekonomika.

Institucinės ekonomikos svarba išryškėjo po Antrojo pasaulinio karo. Pasak pašnekovės, tuomet suvokta, kad valstybė turi dalyvauti vystant visuomenei ir ekonomikai strategiškai svarbias veiklas ir projektus. „Mes juk nesitikime, kad laisvos rinkos sąlygomis susiformuos kariuomenė. Taip, yra profesionalios privačios karinės grupės, kurios dirba pasaulyje. Tačiau, jei nebūtų valstybinių kariuomenių, tik privačios, mes pasidarytume per daug pažeidžiami. Tada mūsų gerovės valstybės būtų palikta rinkos jėgoms“.

Formuoja valstybės finansų politiką

Išgirdę frazę „valstybės parama verslui“, dažniausiai pagalvojame apie tiesiogines finansines investicijas. Anot dr. M. Petraitės, tai svarbu, tačiau nemažiau svarbus uždavinys, tenkantis valstybei, – sukurti sąlygas inovacijoms ir vertės didinimui, t. y. formuoti valstybės politiką. „Be šito nebus ir tiesioginių investicijų inovacijoms kurti, be to neužsikurs ekonomikos augimo variklis“, – teigė pašnekovė.

Formuojasi visiškai naujas gyvenimo stilius, pagrįstas informacinėmis technologijomis. Iš esmės dabar visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus, profesijos, turimų kompetencijų, reikia naujų gebėjimų produktyviai gyventi ir veikti naujoje ekonomikoje.

Ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu išgyvename didžiulį technologinį virsmą. Kartu su juo formuojasi visiškai naujas gyvenimo stilius, pagrįstas informacinėmis technologijomis. Iš esmės dabar visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus, profesijos, turimų kompetencijų, reikia naujų gebėjimų produktyviai gyventi ir veikti naujoje ekonomikoje.

„Todėl šiuo metu vienas iš svarbiausių uždavinių valstybei yra masyviai investuoti į įvairiausių sričių perkūrimą. Ir čia aš turiu galvoje ne tik pačias institucijas, bet ir apskritai – visus tų sistemų dalyvius, visą plačiąją visuomenę. Valstybei reikia daug daugiau investuoti į žmonių gebėjimus ir naujas kompetencijas, pirmiausia – šviesti juos, skatinti nelikti ekonominėje ir socialinėje periferijoje, kas Lietuvoje, deja, bet dar yra labai ryškus dalykas“, – kalbėjo mokslininkė.


Skirtingiems verslo poreikiams – atskiros finansinės priemonės

Valstybės formuojamą verslo finansavimo politiką jau 20 metų įgyvendina nacionalinės plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) kurdama finansines priemones, kurios užpildo finansavimo spragas rinkoje ir užtikrina finansavimo galimybių įvairovę Lietuvos verslams. Apie INVEGOS veiklą nemaža dalis visuomenės ryškiau sužinojo tik per pandemiją, kai praktiškai visos šalies įmonės susidūrė su sunkumais ir prašė valstybės pagalbos.

Tačiau šios įstaigos veiklos laukas – be galo platus ir skirtas patenkinti įvairius verslo poreikius: pradedant paskolomis verslo pradžiai ar plėtrai, įvairiomis garantijomis atstojančiomis užstatą, subsidijomis darbo užmokesčiui ar palūkanoms kompensuoti, baigiant rizikos kapitalo investicijomis. Kitaip tariant, INVEGA skirtingo rizikingumo verslui, ieškančiam lėšų, gali pasiūlyti tokią finansinę priemonę, kurios jam tuo metu reikia.
Pasak INVEGOS generalinio direktoriaus pavaduotojos ir Priemonių valdymo skyriaus vadovės Ingos Beiliūnienės, skirtingos finansavimo formos atsiranda dėl to, kad universalios pagalbos nėra – kas verslui tinka vienu atveju, nebūtinai tiks kitu, be to, verslas skiriasi amžiumi ar dydžiu.

„Tarkime, įmonei reikia prisitaikyti prie naujų ES standartų, atlikti kažkokį specifinį auditą – ir tas, tikėtina, jokios papildomos grąžos jai negeneruos, tačiau valstybei būtina skatinti tokį prisitaikymą. Taigi skiriama priemonė šiuo atveju greičiausiai bus subsidija arba dotacija. T. y., jei įmonė atliks viską, kaip numatyta ir sutarta, jai nereikės grąžinti gautos pagalbos valstybei. Kas kita – finansinės priemonės. Jos tinka, kai generuojama grąža ar galimi sutaupymai. Čia jau tikimasi, kad bendrovė uždirbs tiek, kad pakaks padengti, pvz., paskolos grąžinimus ir sumokėti palūkanas“, – apibendrintai didžiulį INVEGOS siūlomų finansinių priemonių spektrą pristatė pašnekovė.


Priemonių valdymo skyriaus vadovė Inga Beiliūnienė

Nuo kitų valstybės valdomų panašių įmonių ši įstaiga, be jau minėto plačiausio tvarių finansinių priemonių paketo, skiriasi ir tuo, jog INVEGA atsakingai naudoja mokesčių mokėtojų pinigus, aktyviai bendradarbiaudama su finansų partneriais iš privataus sektoriaus juos įdarbina, o grąžą vėl reinvestuoja į Lietuvos verslus. „Finansų tarpininkai – tai vadinamosios mūsų „rankos“ – „mūsų partneriai“, kurių turime tikrai daug. Jų dėka galime padengti labai didelį spektrą verslo poreikių. Su jų pagalba finansuojame tiek pradedantį verslą, tiek jau pažengusį, veikiantį ne vienerius metus. Turime įvairių tipų paskolų, garantijų, rizikos kapitalo priemonių“, – kalbėjo I. Beiliūnienė.

Būtent dėl finansų tarpininkų INVEGOS dalyvavimas finansuojant verslą kartais atrodo „nematomas“. „Ieškodamas finansavimo verslas paprastai ateina į banką, kredito įmonę, lizingo bendrovę, o ne tiesiogiai pas mus. Dėl to kartais atrodo, jog INVEGOS čia nėra. Tačiau iš tiesų tai mes paskatiname savo finansų partnerius prisidėti prie valstybės pinigų ir jų rankomis (valstybės nustatytomis sąlygomis) padaryti didelį darbą – suteikti reikalingą finansavimą verslui“, – teigė pašnekovė.

„Suprasti akimirksniu“
  • Jei reikia lėšų, INVEGA verslui gali suteikti paskolą lengvatinėmis sąlygomis. Toks finansavimas dažniausiai skiriamas, kai įmonei reikia įsigyti įrangos, prietaisų ar įsidiegti naujas technologijas;
  • Jei įmonei nepakanka užstato, INVEGA gali taikyti įvairių tipų garantiją;
  • Rizikos kapitalas, t. y. investicija plius kontaktai, įmonės vertės auginimas, konsultacijos įmonėms). Šios srities priemonės dažniausiai skiriamos didelio augimo potencialo įmonėms: pvz., startuoliams, kurie gali generuoti labai aukštą grąžą. Šiuo metu INVEGA daugiau ar mažiau dalyvauja beveik visuose Lietuvoje veikiančiuose rizikos kapitalo fonduose; kai kuriuose jų apskritai yra vienintelis ar pagrindinis investuotojas.

Ateities kryptis – tvarus (žalias) verslas

Nuo 2020 m. INVEGA pradėjo aktyviau teikti finansavimą verslui tiesiogiai, o ne per finansų partnerius. Pokyčius padiktavo pandemija. Ateityje tai bus tęsiama, tačiau keisis finansavimo sritis – daugiausia pagalbos bus skirta tvariam verslui: jo atsiradimui, augimui ir plėtrai.

„Dabar dažnai girdimos sąvokos „žalioji pertvarka“ ir „skaitmeninė transformacija“. Jos susijusios su tuo, ką matome visi: karščiai, potvyniai – klimato kaita, kuri greitėja sparčiau nei to tikėjosi ta pati ES, turėjusi planą nuosekliai ir iš lėto diegti klimato kaitos mažinimui skirtas priemones. Deja, tempai yra žymiai didesni, todėl ir priemonių, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos bei ją mažinti, reikia imtis kuo sparčiau“, – teigė INVEGOS atstovė.

ES yra nustačiusi žaliąjį kursą (žaliąją pertvarką) – iki 2050 m. nebeteršti aplinkos. Vadinasi, visos ES šalys narės artimiausiais metais skatins ir rems visas idėjas, projektus, skirtus klimato kaitos padarinių švelninimui ir mažinimui.

„Tai palies visas ekonomikos sritis ir visuomenę. Žinome, kad žaliavos brangsta (dėl stichijų ir kt. su klimato kaita susijusių dalykų), todėl techniškai reikės jas keisti, ieškoti kitų būdų gamybai vystyti“, – sakė I. Beiliūnienė.
„Žaliosios pertvarkos“ metu bus aktyviai remiami projektai, skirti didinti energetinį efektyvumą, mažinti aplinkos taršą, skatinti žiedinę ekonomiką. „Bendras tikslas – mažinti aplinkos taršą ir klimato pokyčius“, – pažymėjo pašnekovė.

Kai įmonė skaitmenizuoja gamybos procesus, naudoja dirbtinį intelektą, pakeičia visą gamybos ciklą taip, kad kiekvienas proceso etapas būtų išnaudojamas efektyviausiai, ji prisideda prie klimato kaitos mažinimo.

Su „žaliąją pertvarka“ susijusi ir skaitmeninė transformacija. „Kai įmonė skaitmenizuoja gamybos procesus, naudoja dirbtinį intelektą, pakeičia visą gamybos ciklą taip, kad kiekvienas proceso etapas būtų išnaudojamas efektyviausiai, ji prisideda prie klimato kaitos mažinimo“, – akcentavo INVEGOS atstovė.

INVEGA jau dabar siūlo pagalbą „žaliam“ verslui. Tai – „žaliosios investicijos“, tikslinis finansavimas skiriamas ir transporto sektoriui, siekiančiam mažinti į aplinką patenkančio CO2 kiekius ir pan. „Tai pat po truputį diegiame vadinamuosius tvarumo ir skaidrumo reikalavimus (ang. ESG – Environmental Social and Governance – 15min past.) ir kitose mūsų finansinėse priemonėse. Ateityje tam bus skiriama dar daugiau dėmesio“, – pažymėjo I. Beiliūnienė. Be kita ko, per ateinančius kelerius metus planuojama, kad šalies labai mažas, mažas ir vidutines pramonės įmones turėtų pasiekti nemažos finansinės priemonės, skirtos procesų skaitmeninimui, inovacijų diegimui, verslą pritaikant, pirmiausia, „žaliosios pertvarkos“ reikalavimams.

Žaliųjų finansų institutas