Karinės technologijos – tai ne tik šarvuočiai ir patrankos, šiais laikais šalių saugumas ir gynyba priklauso nuo technologinio išsivystymo. Apie naujos rizikos kapitalo priemonės „MILINvest“ galimybes pasakoja nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) direktorius Kęstutis Motiejūnas. Jis pristato ir kitą naują rizikos kapitalo priemonę „Akceleratorius 2“, kuri bus skirta visiems startuoliams, norintiems pradėti veiklą ar plėsti siūlomus produktus, paslaugas ir technologijas.

Teisinga ir kryptinga investicija

Už iniciatyvą vystyti Lietuvos gynybos ir saugomo sektoriuje veikiančius technologinius startuolius ir finansavimą, skirtą priemonei „MILInvest“, K. Motiejūnas dėkojo Krašto apsaugos ministerijai. „Manau, kad tai – labai teisinga ir kryptinga investicija. Šuo metu jau yra paskelbta „MILInvest“ fondo valdytojo atranka, kuri vyks iki rugpjūčio 16 d. Atrinktas fondo valdytojas sukurs du rizikos kapitalo fondus: priešankstyvosios ir ankstyvosios stadijos. Pirmasis siūlys taip vadinamą akceleravimo programą. Jos metu startuoliai ir fiziniai asmenys bus kviečiami dalyvauti renginiuose, formuoti komandas, pradės dirbti prie savo idėjų ir produktų, skirtų gynybos ir saugumo sričiai. Susibūrus komandoms, jos bus auginamos, produkto vystymui bus vykdomos mažų sumų investicijos. Fondo valdytojas, matydamas, kad produktas yra gyvybingas, jo prototipas veikia, komanda yra stipri ir pajėgi, tokiai įmonei suteiks didesnes investicijas iš kitos „kišenės“: antrojo „MILInvest“ rizikos kapitalo fondo“, – pasakojo INVEGOS vadovas.

Pasak K. Motiejūno, vien valstybės finansavimas, kurį „MILInvest“ skiria Krašto apsaugos ministerija, sieks 15 mln. eurų, o atrinktas fondo valdytojas nuo minėtos sumos privalės dar pritraukti ne mažiau kaip 10 proc. privačių lėšų.

Tai pirmoji rizikos kapitalo priemonė šalyje, kuri bus orientuota į strateginės gynybos ir saugumo sritį. Planuojama, kad „MILInvest“ rizikos kapitalo fondas bus įsteigtas iki šių metų pabaigos.

Tiek gynyba, tiek konfliktų prevencija šiais laikais yra persikėlusi į technologijų lygį. Gynybos srityje aktualu ne tik gaminti šovinius ar patrankas, bet ir sprendimai, nuo, kaip supakuoti ir ilgai išlaikyti maistą kareiviams, iki dronų ar kitų priemonių, padedančių aptikti taikinius, užtikrinti kibernetinę gynybą – horizontų šioje srityje yra daug.

„Šiais laikais ne tik karai, bet ir apskritai šalių saugumas ir gynyba labai priklauso nuo technologinio išsivystymo ir sprendimų. Niekas nesiginčys, kad šarvuotis ar patranka yra svarbu. Tiek gynyba, tiek konfliktų prevencija šiais laikais yra persikėlusi į technologijų lygį. Gynybos srityje aktualu ne tik gaminti šovinius ar patrankas, bet ir sprendimai, nuo, kaip supakuoti ir ilgai išlaikyti maistą kareiviams, iki dronų ar kitų priemonių, padedančių aptikti taikinius, užtikrinti kibernetinę gynybą – horizontų šioje srityje yra daug“, – sakė nacionalinės plėtros įstaigos generalinis direktorius.

K. Motiejūno žodžiais, įgyvendinant šią finansinę priemonę, rizikos kapitalo fondas steigiamas tam, kad būtų pasiūlytos bet kokios idėjos, galinčios prisidėti prie gynybos ir saugumo. Kadangi šis laukas yra labai platus, tikimasi gausiai sulaukti idėjų ir technologijų.

„Ir ankstesnėse finansinėse priemonėse, įsteigtuose rizikos kapitalo fonduose buvo daroma investicijų į startuolius, kurie vystė tam tikras technologijas, susijusias su optika, lazeriais ir pritaikomas mišrioje – karinėje ir civilinėje – srityje. Tokių pavyzdžių turime ne vieną. Šis instrumentas bus tematinis, o atrinktas valdytojas turės surasti ir auginti startuolius konkrečioje – gynybos ir saugumo – srityje“, – pabrėžė pašnekovas.

Investicijos startuolius pasieks kitų metų pirmąjį pusmetį

Pristatydamas antrąją naujieną – rizikos kapitalo fondą „Akceleratorius 2“ – INVEGOS generalinis direktorius pabrėžė, jog tai – sudėtingas instrumentas, Lietuvoje veikiantis jau trejus metus.

„INVEGA jau yra įsteigusi du akceleravimo fondus, bet jie jau baigiasi, todėl inicijuojame dar dviejų netematinių akceleravimo fondų steigimą. Jie bus skirti įvairių sričių startuoliams“, – sakė įstaigos vadovas.

Dviem naujiems akceleravimo fondams valstybė skirs 18 mln. eurų, taip pat iš fondų valdytojų bus reikalaujama pritraukti privačių lėšų.

Kitą mėnesį numatyta paskelbti „Akceleratorius 2“ dviejų fondų valdytojų atranką. „Atranka, derybos ir fondų steigimas užtruks apie pusę metų. Manau, kad pirmosios „Akceleratorius 2“ investicijos startuolius pasieks kitų metų pirmąjį pusmetį“, – geromis žiniomis dalijosi pašnekovas.

Akceleravimo programos labai padeda startuoliams, nes dirbama su idėjos ar projekto kompleksu: tiek su autoriais, tiek vystant produktą ir jo strategiją, patariant komandai, kaip produktą įvesti į rinką ir į kokios šalies ar šalių rinką.

K. Motiejūno nuomone, šiuolaikiniame pasaulyje pardavimo įgūdžiai ir gebėjimai yra labai svarbūs, nepaisant to, ką parduodame: savo įvaizdį, savo kompetencijas ar įmonės produktus. „Ne visi išradėjai, kūrėjai ir idėjų vystytojai yra geri pardavėjai, o patraukliai, glaustai ir aiškiai prisistatyti investuotojams yra labai svarbu. Nors yra nemažai taisyklių ir gerųjų praktikų rinkinių, tokių dalykų paprastai iš knygų neišmoksi. Startuolių komandos bus mokomos pristatyti save, savo patirtis, kompetencijas, produktus ar paslaugas. Akceleravimo programos labai padeda startuoliams, nes dirbama su idėjos ar projekto kompleksu: tiek su autoriais, tiek vystant produktą ir jo strategiją, patariant komandai, kaip produktą įvesti į rinką ir į kokios šalies ar šalių rinką“, – pabrėžė K. Motiejūnas.

Standartai finansų rinkose

Abi priemonės veiks penkerius metus. Kas jose gali tikėtis laimingo bilieto?

Tvarumas, pasak pašnekovo, yra daugelio Europos Sąjungos šalių ir pačios ES vystymosi ateities pagrindas. „Lietuva taip pat – ne išimtis, dabartinės Vyriausybės programoje sudėlioti tikslai, kuriais bus siekiama įgyvendinti klimato kaitos mažinimo, skaitmeninės pertvarkos, energijos vartojimo efektyvumo, tvaraus transporto vystymo, mokslo ir inovacijų skatinimas. Taip vadinami aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir geros valdysenos (ang. Environmental Social and Governance, ESG) principai jau tapo žinomi visiems. Džiugu kad pastaraisiais metais trijų raidžių ESG santrumpa tampa vis svarbesniu standartu finansų rinkose“, – tvirtino K. Motiejūnas.

INVEGA šiuo metu įgyvendina 13 rizikos kapitalo priemonių, todėl tvarumas ir ESG principai INVEGAI – ne naujiena ir jau kurį laiką yra taikomi vertinant verslą ir jo finansavimo galimybes per finansų partnerius ir tiesiogiai. Norėdami įgyvendinti tvarias finansines priemones, tokius pačius principus savo veikloje ir darydami investicijas privalės naudoti ir naujų rizikos kapitalo fondų valdytojai.

Idėjos ir projektai, kurie vienaip ar kitaip bus susiję su tvarumu ir gamtosauga, sulauks daugiau pliusų ir investicijų. „Investuotojai dabar ir ateityje žiūrės, kiek idėja yra pagrįsta, kiek ekonominiu požiūriu verta į ją investuoti. Kitas aspektas – didesnio investuotojų dėmesio ir palankesnio vertinimo sulauks tos idėjos, produktai ir paslaugos, kurie susiję su tvarumu, klimato kaitos mažinimu, gamtos saugojimu ir aplinkos žalinimu“, – pabrėžė INVEGOS vadovas.

Kaip sektiną pavyzdį K. Motiejūnas pateikė UAB „Cogastro“. Neseniai vykusiame startuolių renginyje „Cogastro“ laimėjo pagrindinį prizą už sukurtą kompiuterinę programą vabzdžių augintojams, kuri leidžia stebėti, valdyti ir priimti duomenų analize pagrįstus sprendimus, padidinančius vabzdžių fermų našumą. „Tai ne tik puikus IT sprendimas, bet kartu jis prisideda ir prie vertybinio verslo puoselėjimo – geresnio pasaulio aprūpinimo maistu, gamtosaugos ir tvarumo“, – pabrėžė pašnekovas.