Lietuva pagal inovacijų ekosistemos išsivystymo lygį padarė didelę pažangą ir pakilo iki 92 proc. nuo ES vidurkio – tai rodo Europos Komisijos atlikto ES inovacijų švieslentės tyrimo rezultatai. Šiemet Lietuva pagal inovacijų ekosistemos išsivystymo lygį užima 18 vietą tarp 27 ES valstybių narių, Latvijai atiteko 25 vieta, o Estijai – 9 vieta visoje ES.

„Tai – aukščiausias mūsų šalies įvertinimas per visą ES inovacijų švieslentės indekso skaičiavimo laikotarpį. Indekse kilome dėl augančio šalies verslo dėmesio inovacijoms bei valstybės pastangų skatinti inovacijų diegimą versle ir viešajame sektoriuje. Tačiau erdvės tobulėti ir augti dar yra labai daug. Todėl mes siekiame panaudoti visas priemones, kad inovacijos šalyje būtų vystomos sparčiau. Tai didintų šalies patrauklumą aukštą pridėtinę vertę kuriantiems verslams ir palengvintų kiekvieno mūsų kasdienę veiklą. Jau kitų metų pradžioje turėtų pradėti veikti Inovacijų agentūra, kuri taps vienintele įstaiga, atsakinga už visos inovacijų ekosistemos vystymą ir visus inovacinės veiklos etapus – nuo idėjos plėtojimo iki produktų pateikimo rinkai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Tai – aukščiausias mūsų šalies įvertinimas per visą ES inovacijų švieslentės indekso skaičiavimo laikotarpį. Indekse kilome dėl augančio šalies verslo dėmesio inovacijoms bei valstybės pastangų skatinti inovacijų diegimą versle ir viešajame sektoriuje.

Per pastaruosius septynerius metus Lietuvos inovacijų ekosistemos pažanga yra dvigubai spartesnė nei vidutiniškai visoje ES. Mūsų šalies suminis inovacijų indeksas (šis rodiklis atspindi šalies inovacijų ekosistemos išsivystymo lygį) padidėjo 30,9 proc. punkto, o visoje ES šio indekso reikšmė per septynerius pastaruosius metus pakilo tik 12,5 proc. punkto.

Didelės įtakos Lietuvos inovacijų ekosistemos pažangai turėjo augantis smulkiųjų ir vidutinių įmonių, diegiančių produktų ir procesų inovacijas, skaičius.

Vis didesnę Lietuvos bendrovių apyvartos dalį užima inovatyvių prekių ir paslaugų pardavimas, bendrovės aktyviau registruoja nuosavus prekės ženklus. Per septynerius metus Lietuva padarė nemažą pažangą pagal vidutinių ir aukštųjų technologijų prekių eksportą – šio rodiklio reikšmė 2014–2021 m. padidėjo 25,1 proc. punktu.

Inovacijų švieslentė taip pat parodė, kad aplinkai palankių technologijų išsivystymo lygis Lietuvoje gerokai viršija ES vidurkį, o tai reiškia, kad Lietuvos pramonė yra santykinai ekologiškesnė nei visoje ES. Be to, gyventojų, kurių skaitmeniniai įgūdžiai aukštesni nei baziniai, Lietuvoje taip pat yra daugiau nei vidutiniškai ES.

Tai rodo, kad Lietuva dėl aukšto darbuotojų skaitmeninio raštingumo ir aplinkosauginių inovacijų lygio gali būti patraukli investuotojams, kuriantiems aukštos pridėtinės vertės, tvarius, aplinkai draugiškus produktus ar paslaugas.