Lietuvoje siekiama sukurti nacionalinių plėtros įstaigų veikimo teisinę bazę, kuri padėtų spręsti finansavimo klausimus įvairiose srityse, kur finansiškai gyvybingi projektai dėl didelės rizikos ar ilgo atsiperkamumo negali gauti finansavimo. Tokiam pasiūlymui, siekiant užtikrinti reikalingą finansavimą viešojo sektoriaus, verslo ir ūkio subjektams, šiandien po pateikimo pritarė Vyriausybė.

„Nacionalinių plėtros įstaigų sukūrimas leis skatinti investicijas ir išnaudoti finansines priemones, kurios užtikrins investicijų tęstinumą, nes paskolintos ar investuotos lėšos sugrįžta ir yra naudojamos kitiems projektams finansuoti. Taip sumažinama investicijų kaina, pritraukiama daugiau privačių lėšų, skatinamas naujų darbo vietų kūrimas ir jų išlaikymas bei bendrojo vidaus produkto augimas“, — teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

Valstybei finansinės priemonės suteikia galimybę įgyvendinti svarbius projektus turint ribotus viešuosius finansinius išteklius. Šiuo metu Lietuvoje veikia 3 valstybės valdomos finansų įstaigos, t. y. uždaroji akcinė bendrovė Viešųjų investicijų plėtros agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ ir uždaroji akcinė bendrovė Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, valdančios fondus arba įgyvendinančios finansines priemones, tačiau nė viena jų neturi nacionalinės plėtros įstaigos statuso.

Anot ministro, pagrindinis nacionalinių plėtros įstaigų tikslas yra efektyviai investuoti į verslą, inovacijas, viešąją infrastruktūrą ir palaipsniui mažinti priklausomybę nuo Europos Sąjungos investicijų, skatinant plačiau taikyti finansines priemones ir pritraukiant privačius investuotojus.

Nacionalinės plėtros įstaigos gali prisiimti didesnę investavimo riziką ir investuoti į ilgesnio laikotarpio projektus. Jos nekonkuruoja su rinkos dalyviais (bankais, rizikos kapitalo valdymo įmonėmis, kt.), o sudaro palankesnes sąlygas investicijoms į tas sritis, kur finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas.

Finansų ministerijos informacija