Baigėsi 2017 m. stebėtas infliacijos didėjimas, todėl kainos artimiausiais metais augs nuosaikiau: 2,9 proc.  2018 m. ir 2,5 proc. 2019 m. – teigiama šiandien paskelbtose Europos Komisijos (toliau – EK) žiemos makroekonominėse prognozėse. Pagrindiniais kainų lygį lemiantys veiksniais 2018-2019 m. anot, EK bus pasaulinės energinių produktų kainos ir darbo užmokesčio raida.

EK manymu dėl sustiprėjusio poreikio investuoti į pažangius technologinius sprendimus bei paspartėjusio ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo artimiausiu metu investicinis procesas Lietuvoje bus aktyvesnis, nei pernai, o investicijų įtaka ekonomikos augimui 2018-2019 m. bus didesnė. Namų ūkių vartojimas ir eksporto plėtra taip pat išliks ekonomikos augimą lemiančiais veiksniai, tačiau jų įtaka, palyginti su 2017 m., susilpnės. Komisijos prognozėse numatoma, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 2,9 proc., o 2019 m. – 2,6 proc.

Prognozė Lietuvai:  2018 m. keičiasi ekonomikos augimo varomosios jėgos

Tikimasi, kad 2017 m. realus BVP augo 3,8 proc. (2016 m. buvo 2,3 proc.). Pagrindinė tokio augimo priežastis – dėl palankių tarptautinės prekybos sąlygų 2017 m. dviženkliu skaičiumi padidėjusios Lietuvos eksporto apimtys, ypač paslaugų sektoriuje.

Infliacija 2017 m. (matuojant pagal suderintą vartotojų kainų indeksą) siekė 3,8 proc. Didžiausią poveikį tam darė išaugusios pasaulinės energijos kainos, padidinti akcizai ir dėl žymaus atlyginimų kilimo gerokai išaugusios paslaugų kainos.  2018 ir 2019 m. infliacija turėtų šiek tiek mažėti, atitinkamai iki 2,9 ir iki 2,6 proc. Svarbiausi kainų kilimo prognozės laikotarpiu veiksniai turėtų būti energijos kainos ir atlyginimų didėjimas.

Dėl tikėtinai mažėsiančių eksporto ir vartojimo prognozuojamas kiek mažesnis BVP augimas 2018 ir 2019 m. – atitinkamai 2,9 ir 2,6 proc. Vis dėlto tikimasi, kad investicijos ekonomikai 2018 m. suteiks didesnį postūmį nei 2017 m., nes vis geriau panaudojamas ES investicijų finansavimas ir kompanijos daugiau investuoja į pažangiąsias technologijas, kad kompensuotų mažėjančių darbo jėgos išteklių poveikį. Importo apimtys veikiausiai išliks tokios pačios kaip ir eksporto.

Nuo šių metų Europos Komisija kasmet skelbs po dvi išsamias prognozes (pavasario ir rudens) ir po dvi tarpines prognozes (žiemos ir vasaros), o ne po tris išsamias prognozes žiemą, pavasarį ir rudenį, kaip buvo daroma nuo 2012 m. Tarpinės prognozės apims visų valstybių narių ir euro zonos, taip pat visos ES metinį ir ketvirčio BVP ir einamųjų bei vėlesnių metų infliaciją. Šiuo pokyčiu grįžtama prie Komisijos ankstesnio prognozių teikimo modelio ir Komisijos prognozių tvarkaraštis suvienodinamas su kitų institucijų (pvz., Europos Centrinio Banko, Tarptautinio valiutos fondo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) tvarkaraščiais.

Europos Komisijos (toliau – EK) paskelbtos žiemos makroekonominėse prognozės.

Europos Komisijos pranešimas žiniasklaidai apie 2018 m. žiemos ekonomines prognozes