Augant Lietuvos eksporto apimtims, šalies įmonių žvilgsnis krypsta į mažiau pažįstamas rinkas. Nacionalinė plėtros įstaiga ir šalies verslo finansavimo partnerė „Invega“ konstatuoja, kad pernai Lietuvos bendrovės naujų partnerių už Europos Sąjungos (ES) ribų ieškojo ir kaimyninėse šalyse, ir tolimose Afrikos bei Azijos rinkose.

„Statistikos departamento duomenimis, mūsų šalies eksporto apimtys į ES valstybes pernai sudarė apie 59 proc. Vieninga rinka ir aiškios žaidimo taisyklės  – neabejotini europinės bendrijos privalumai, tačiau įmonės dairosi į aukštesne mokumo rizika pasižyminčius, dažnai patrauklesnę pelno maržą galinčius pasiūlyti pirkėjus ir už ES ribų. Tiesa, nuo naujų rinkų paieškos įmones dažnai sulaiko didesnė nei įprastai pirkėjų neatsiskaitymo rizika, reikalingi tam tikri saugikliai pradedant dirbti trečiųjų šalių rinkose. Todėl įmonės noriai konsultuojasi dėl galimybės drausti eksportuojamas prekes“, – sako UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invegos“) Verslo finansavimo vertinimo skyriaus vadovė Aušrinė Černienė.

Įmonių drąsa plečia eksporto geografiją

„Invega“ 2018 m. suteikė eksporto kredito garantijas įmonių eksportui į Baltarusiją, Rusiją, Pietų Korėją, Pietų Afriką, Saudo Arabiją ir kt. Taip pat buvo domėtasi eksportu į Egiptą, Maroką, Malaiziją, Ukrainą ir Moldovą. Dažniausiai su garantija buvo eksportuojamas kartonas ir kartoninė pakuotė, alkoholiniai gėrimai, kruopos ir dribsniai, išmaniųjų technologijų įrenginiai.

Pernai sudaryta 14 eksporto kredito garantijų sutarčių, kurios leido Lietuvos įmonėms saugiau eksportuoti lietuviškos kilmės prekes į minėtas neparduotinos rizikos šalis. Joms suteiktų garantijų vertė siekė 537 tūkst. eurų.

Didžiausios „Invegos“ eksporto garantijos pernai buvo suteiktos dviem Lietuvos alkoholinių gėrimų ir kartono pakuotės gamintojams, eksportuojantiems prekes į NVS šalis.

Verslui svarbus valstybės užnugaris

2018 m. buvo remiami smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, eksportuojantys lietuviškos kilmės prekes, o nuo 2019 m. „Invega“ jau pradėjo drausti ir didelių įmonių lietuviškos kilmės prekių eksportą į neparduotinos rizikos šalis.

Verslumo ir eksporto plėtros agentūros  „Versli Lietuva“ Eksporto departamento direktorius Aivaras Knieža pabrėžia, kad svarbiausias eksporto draudimo tikslas – padėti Lietuvos įmonėms patekti į naujas rinkas ir konkuruoti jose su kitų šalių gamintojais bei eksportuotojais.

„Eksporto draudimas aktualus eksportuotojams, kurie įgyvendina didelės vertės užsienio klientų užsakymus, eksportuoja pagal specialius užsakymus pagamintus gaminius, turi „įšaldyti“ dideles sumas pinigų, pradeda eksportą į naujas, nepažintas, didelės neatsiskaitymo rizikos rinkas. Kai kuriais atvejais įmonės pačios gali amortizuoti šias rizikas, tačiau tai ypač aktualu mažesnėms įmonėms. Apie eksporto draudimą vertėtų pagalvoti kaip apie rizikos valdymo priemonę įmonėms, kurių užsakymo vertė siekia apie 10 proc. įmonės metinės apyvartos“, – dėsto A. Knieža.

Turėdamos atsiskaitymo garantiją Lietuvos įmonės ne tik įžengia į naują rinką, tačiau ir tampa jos pripažintomis dalyvėmis – toks statusas joms padeda įsitvirtinti, siekiant naujų kontraktų tose šalyse.

Be eksporto kredito garantijų, Lietuvos verslas turi galimybę pasinaudoti ir „Invegos“ administruojama konsultacijų eksporto klausimais priemone „Expo konsultantas LT“. Iš viso eksporto konsultacijomis nuo priemonės pradžios iki šios dienos pasinaudojo 359 mažos ir vidutinės šalies įmonės, jų konsultacijoms skirta daugiau  1,4 mln. eurų.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvos eksportas išaugo 7,3 proc. iki 28,3 mlrd. eurų, o daugiausiai eksportuota į Rusiją, Latviją, Lenkiją ir Vokietiją.