Ūkio ministerija kartu su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) stiprina šalies verslo galimybes plėstis į užsienį ir pradeda teikti eksporto kredito garantijas. Eksporto kredito garantija bus teikiama tik už lietuviškos kilmės prekių eksportą į šalis, kur yra didelė neatsiskaitymo rizika, ir leis Lietuvos eksportuotojams parduoti prekes su atidėto mokėjimo galimybe, padengiant iki 90 procentų dėl pirkėjo nemokumo patirtų nuostolių.

„Ieškodamos naujų užsienio rinkų ir siekdamos diversifikuoti eksporto rinkų krepšelį šalies įmonės dažnai susiduria su problema, kad dėl iš viso pasaulio eksportuoti norinčių bendrovių skaičiaus „saugiosiose“ rinkose parduoti produkciją sudėtinga. Tuo tarpu alternatyviose rinkose yra rizikų, kurių pagrindinė – neatsiskaitymo. Tai stabdo Lietuvos verslą eksportuoti produkciją į mažiau populiarias, tačiau potencialo turinčias valstybes. Nauja priemonė sumažins rizikas ir leis paskatinti eksporto augimą, o tuo pačiu ir gamybos plėtrą“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

„Eksportuotojai, norintys atrasti naujų rinkų ir eksportuoti lietuviškos kilmės prekes į šalis, kuriose vyrauja didesnė neatsiskaitymo rizika, gali pradėti ruoštis plėtrai. „Invegos“ teikiamomis eksporto kredito garantijomis dalysimės finansine našta, sumažindami eksportuotojo riziką iki 10 proc. Tikimės, kad tai šalies eksportuotojams padės lengviau įveikti naujų rinkų barjerus ir išplaukti į kur kas platesnius vandenis, o priemonė padidins verslo konkurencingumą pasaulinėje rinkoje“, – sako „Invega“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.

Dėl eksporto kredito garantijų į „Invegą“ gali kreiptis labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), veiklą vykdančios ne trumpiau nei vienerius metus, kurių metinės pajamos viršija 100 tūkst. eurų. Eksporto kredito garantijos teikiamos tik už Lietuvoje sukurtos produkcijos eksporto sandorius į šalis, kur yra didelė neatsiskaitymo rizika, t. y. neparduotinos rizikos valstybes: visas pasaulio valstybes, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, Australiją, Kanadą, Islandiją, Japoniją, Naująją Zelandiją, Norvegiją, Šveicariją ir Jungtines Amerikos Valstijas.

Garantijos suma vienam eksportuotojui sieks 1 mln. eurų, o vienam eksportuotojo pasirinktam pirkėjui – iki 500 tūkst. eurų. Garantijos suma tam pačiam pirkėjui visų pareiškėjų atžvilgiu negalės viršyti 2 mln. eurų.

Garantijos atlyginimo dydis bus apskaičiuojamas remiantis eksporto kredito garantijų atlyginimo skaičiavimo metodika, kuri priklausys nuo šalies, į kurią eksportuojama, rizikos grupės, nuo pirkėjų mokumo, jų neatsiskaitymo rizikos, atidėtųjų mokėjimo terminų.

Priemonės įgyvendinimo pradžiai planuojama skirti iki 7 mln. Eur valstybės lėšų garantijų išmokoms (eksportuotojų patirtiems nuostoliams padengti).

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, iš viso 2017 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į šalis, kur yra didelė neatsiskaitymo rizika, sudarė daugiau nei 2,7 mlrd. eurų. Svarbiausi užsienio prekybos partneriai eksportuojant lietuviškos kilmės prekes į minėtas šalis buvo Ukraina (tik lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė 0,6 mlrd. eurų), Rusija (lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė 0,3 mlrd. eurų) ir Turkija (lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė 0,3 mlrd. eurų). Daugiausia 2017 m. lietuviškos kilmės prekių buvo eksportuota į Europos Sąjungą (10,8 mlrd. eurų).