Skirtingus verslo sektorius COVID-19 pandemija paveikė nevienodai, dalis jų iki šiol sunkiai išgyvena ir naudojasi pagalbos priemonėmis. Viena iš jų – laikinas kredito įsipareigojimų moratoriumas juridiniams asmenims, arba paskolų „atostogos“, kurios paraiškų priėmimas baigiasi spalio 1 dieną. Šiuo ir kitais pagalbos verslui klausimais Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius sukvietė į nuotolinį posėdį kredito įstaigų ir verslo atstovus.

Pasak ministro, nuogąstaujama, kad pasibaigus paskolų grąžinimo įmokų atidėjimo laikotarpiui pagal moratoriumą verslas atsidurs dar sudėtingesnėje padėtyje. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Finansų ministerijos ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pavasarį parengtomis paramos verslui priemonėmis siekiama padėti bendrovėms išlaikyti likvidumą dėl COVID-19 poveikio. Viena iš šių priemonių – dalinis palūkanų kompensavimas atidėtoms paskoloms, kai smulkiajam ir vidutiniam verslui 100 proc. kompensuojamos palūkanos už atidėtus paskolų ir finansinės nuomos (lizingo) mokėjimus kompensuojamos už investicines ir apyvartines paskolas ir finansinę nuomą (lizingą). Palūkanų kompensacija, remiantis Europos Komisijos komunikatu, taikoma ne ilgiau kaip 6 mėn. – iki 2020 m. gruodžio 31 dienos. Tačiau šios valstybės priemonės gali nepakakti.

„Verslui aktualu, kaip keisis kreditavimo sąlygos nuo spalio 1 d., kai baigiasi kredito įstaigų suteikiamos paskolų „atostogos“ pagal moratoriumą, nors pandemija nesibaigė ir neaišku, kada baigsis. Užsikrėtusiųjų skaičiai visose Baltijos šalyse auga, o daugelis veiklų vienaip ar kitaip ribojamos. Todėl labai svarbu, kaip artimoje ateityje elgsis kredito įstaigos. Raginame atsižvelgti į sudėtingą situaciją“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministras R. Sinkevičius.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius pabrėžė, kad verslo sektoriai, kurie patyrė didžiausių sunkumų dėl pandemijos, įvertinus augantį susirgimų skaičių, dar neišėjo iš pavojaus zonos – tai turizmas, viešasis maitinimas, statybos, krovinių vežimas. Jam pritarė ir kitų verslo asociacijų vadovai. Jų nuomone, būtina aiškiai įvardinti atskirus sektorius, kurių padėtis sudėtinga, ir numatyti, ko galima tikėtis iš kredito įstaigų.

Kredito įstaigų atstovai teigė, kad lėšų likvidumas rinkoje yra didžiulis, bankai konkuruoja dėl klientų. Anot bankų atstovų, rinkos moratoriumas buvo skirtas bankų veiklai palengvinti, kad būtų galima greičiau atidėti mokėjimus, o tuomet jau individualiai vertinti klientus. Nors moratoriumo pratęsti neplanuojama, tačiau kredito įstaigų atstovai tikino, kad į verslo klientų lūkesčius atsižvelgs ir dirbs kaip įmanoma lanksčiau. Ir esant moratoriumui, ir jam pasibaigus bankai vertina paskolas gaunančias įmones individualiai ir tikino palūkanų atidėjimą taikysiantys, įvertinę individualius klientų poreikius.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka priminė, kad Vyriausybė buvo paskyrusi 23 mln. eurų tam, kad visiškai kompensuotų smulkiojo ir vidutinio verslo mokamas palūkanas tais atvejais, kai dėl koronaviruso pandemijos paskolų ar lizingo grąžinimas atidėtas nuo 2020 m. kovo 16 dienos. Iki lapkričio 30 d. verslas dar gali teikti paraiškas palūkanų kompensavimo priemonei ir ja pasinaudoti iki metų galo, kol galioja Europos Komisijos komunikatas. Jeigu komunikatas bus pratęstas, pagalbą verslui galėtume teikti ir kitais metais. INVEGOS duomenimis, palūkanos kompensavimo priemone šiuo metu naudojasi daugiau nei 3 tūkst. įmonių.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, nuo kovo vidurio, kai šalyje buvo įvestas karantinas dėl COVID-19, iki rugsėjo pabaigos kredito įstaigų suteikta galimybe laikinai atidėti paskolų grąžinimą pasinaudojo iš viso apie 10 tūkst. šalies gyventojų ir įmonių. Bendra atidėtų įsipareigojimų vertė siekia 1,3 mlrd. eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos informacija