Tradiciniam ar moderniam verslui – kam ateitis žada sėkmę, o kam reiškia rimtus pokyčius? Nesunku nuspėti, kad sparčiai į priekį besiirianti technologijų ekonomika neleis pro pirštus žvelgti į inovacijas. Dirbtinis intelektas, robotika, modernėjančios informacinės technologijos žada tikrą revoliuciją. Kaip Lietuvos verslui išlikti konkurencingam ir koja kojon žengti su pasauliu? Jau 2017 m. spalio 19 d. renginyje „Next Economy “ įžvalgomis ir patarimais dalysis net dešimt įvairių sričių pranešėjų.

„Blockchain“ revoliucija

XX a. atsiradęs internetas buvo tikriausia technologinė sensacija. Dabar revoliuciją kuria nauja „blockchain“ technologija. „INNTEC“ direktorius ir „Debitum Network“ bendraįkūrėjis Martins Liberts sako, kad dabar „blockchain“ yra viena reikšmingiausių informacinių technologijų inovacijų.

Oficialiai „blockchain“ vadinama sudėtinga decentralizuota finansinių operacijų saugojimo sistema. Tokioms operacijoms nebereikia tarpininko, pavyzdžiui, finansinės institucijos, kuri saugotų informaciją apie atliktus sandorius. Operacijos gali vykti tiesiogiai, pavyzdžiui, tarp pirkėjo ir pardavėjo, pinigų siuntėjo ir gavėjo, tiekėjo ir pirkėjo.

„Kuriamas pasitikėjimas, nes technologija leidžia visų dalyvių kompiuteriuose saugoti duomenis ir juos keisti galima tik su daugumos pritarimu“, – principą aiškina M. Liberts.

Kai sandoriai registruojami decentralizuotai, nebereikia atsiskaitinėti jokioms rinkos priežiūros institucijoms. Pavyzdžiui, pirmiausia bitkoinams pritaikyta „blockchain“ leidžia siųsti vienas kitam bitkoinus ir išsaugoti sandorį tame pačiame tinkle be jokio banko. Tačiau technologijos pritaikomumas labai įvairus – ji pritaikoma visada, kai tarp dviejų šalių reikia apsikeisti informacija ar finansais.

„Dabar kelios šalys nagrinėja galimybę visus turto kadastrinius duomenis perkelti į „blockchain“ technologiją. Taip žmonės galės visiškai valdyti – perleisti, parduoti, dovanoti – savo turtą be notarų ar kitų institucijų įsikišimo. Yra pavyzdžių, kuriama nedidelė šalis Liberlandas (7 kv. km) tarp Serbijos ir Kroatijos, kuri bus paremta „blockchain“ technologijomis. Valdžios, Seimo narių ten nebus, viskas kursis bendruomenės susitarimu. Lietuva technologiškai irgi gali pasukti tokiu be galo drąsiu keliu. Šalies gerovė būtų pačių žmonių rankose ir galėsime spręsti bei priimti sprendimus kasdien, o ne patikėti kažkam ketverius metus, kad jie spręstų, ką daryti. Bet koks pasirinkimas nėra pačios technologijos, o žmonių rankose!“ – teigia M. Liberts. Jo žiniomis, Lietuvoje tradicinis verslas, pavyzdžiui, bankai, su „blockchain“ eksperimentuoja. Jie technologiją galėtų panaudoti tarpbankinio kliringo atsisakymui.

Be to, Lietuvoje yra nemažai startuolių, žadančių naudotis „blockchain“ ir sukurti naujus produktus bei paslaugas. Pavyzdžiui, mobiliųjų mokėjimų apdorojimo bendrovė „Monetha“ ketina sukurti pasitikėjimu pagrįstą apmokėjimo sistemą internetu, „Debitum Network“ kalba apie pasaulinę SMV finansavimo platformą.

„Ar Lietuvos įmonėms pavyks prisitaikyti, parodys laikas. Manau, kad anksčiau ar vėliau „blockchain“ atsiras ir pas mus, bet dar neaišku, ar tapsime pasauliniais šio verslo lyderiais, ar būsime sekėjais“, – sako M. Liberts.

Finansavimo alternatyvos išstumia bankus

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ Priemonių valdymo skyriaus vadovė Inga Beiliūnienė teigia, kad pastaraisiais metais vis daugiau verslo tradicinius finansavimo šaltinius keičia į alternatyvas, pavyzdžiui, minios finansavimo platformas ar rizikos kapitalo fondus. Vis didesnę reikšmę įgyja informacinės technologijos, kurios pagreitina ir palengvina prieigą prie finansų. Tokios tendencijos turėtų išlikti ir ateityje.

„Galimybių verslui gauti finansavimą turėtų daugėti. Tačiau alternatyvus finansavimas dėl savo specifikos dažnai yra brangesnis, jį gauti kartais gali būti sunkiau. Pirmiausia dėl to, kad reikia gebėti atkreipti investuotojų dėmesį ir juos įtikinti investuoti. Kartu užtikrinti jiems galimybę gauti didesnę grąžą nei tradicinio finansavimo šaltinio atveju“, – svarsto I. Beiliūnienė.

Inovacijos ima viršų

Skaitmeninės inovacijos ir toliau darys didelę įtaką verslui. Apie tai kalba ir skaitmeninės reklamos agentūros „Impartner“ projektų vadovas Justinas Mikulskis. Jis šiemet lankėsi skaitmeninės rinkodaros konferencijoje ir parodoje „Dmexco“, kur buvo pristatytos pasaulinės tendencijos ir inovacijos.

J. Mikulskis sako, kad e. rinkoje inovacijų gausu ir itin į priekį spiriasi skandinavai. Jie yra sukūrę virtualias terapijas žmonėms, kurie gyvena šiaurinėje šalies dalyje, gauna mažai saulės, tad jaučiasi pavargę. Terapijos imituoja įvairius veiksmus ir potyrius, pavyzdžiui, plaukiojimą banglente saulėtoje Brazilijos pakrantėje. Tyrimai parodė, kad taip gerėja žmonių produktyvumas, pakeliama bendra motyvacija gyventi.

„Kalbant apie e. prekybos automatizavimo galimybes, mane maloniai nustebino viena vokiečių įmonė. Ji pristatė seriją įrenginių, kurie padeda nufotografuoti produktą, padaro 3D „renderius“ ir prekes automatiškai sukelia į e. parduotuvę. Taip sutaupomos išlaidos, skirtos komandai samdyti, prekėms kelti ir kitiems darbams. Kartu pirkėjas gauna įvairių galimybių apžiūrėti prekę virtualiai. Manau, kad tai tik laiko klausimas, kada rinkoje turėsime daugybę specialių, estetiškų parduotuvių, kurias valdys vienas ar du asmenys. Nors bendras pardavimų rodiklis nenusileis šiuo metu „offline“ veikiančioms ir dešimtis darbuotojų turinčioms įmonėms“, – pasakoja J. Mikulskis.

Jo teigimu, verslas, norintis išlikti konkurencingas, turi investuoti į e. aplinkos sutvarkymą ir paruošimą aktyviems pardavimams, atnaujinti svetaines pagal tarptautinius rinkos standartus, investuoti į savo prekių ženklą.