Europos Sąjungoje (ES) 2016 m. buvo atmesta 7 proc. įmonių prašymų suteikti paskolą – tai 1 procentiniu punktu mažiau negu užpernai. Nepaisant to pastebima, kad nors piką per ekonominę krizę pasiekęs paraiškų atmetimo bumas slūgsta, bendra tendencija nesikeičia –prieš bankus geriau pasirodo didelės bendrovės. Europos Komisijos (EK) duomenimis (tyrimas SMEs: the road to finance 2016), bankai atmeta vos 1 proc. didelių įmonių prašymų dėl paskolos, bet jos nesuteikiamos net 12 proc. labai mažų ir 6 proc. mažų įmonių. Lietuvos finansų ekspertai teigia, kad mažos ir vidutinio dydžio įmonės daro tipines klaidas, kurios užkerta kelią gauti paskolą.

„Stebimas nuoseklus mažėjimas yra pozityvi tendencija, tačiau kartu mažas įmones norisi paskatinti tobulėti ir savo galimybes vertinti realistiškai. Skaidriai veiklą vykdančios ir veiklos sunkumų neturinčios įmonės turi visas galimybes gauti finansavimą, pasinaudoti lengvatomis, tačiau išvengusios tipinių klaidų savo šansus dar labiau padidintų“, – sako UAB „Investicijų ir verslo garantijų“ (INVEGA) Verslo finansavimo skyriaus vadovė Aušrinė Černienė.

Kodėl finansavimo negauna mažos Lietuvos įmonės?

Specialistų teigimu, galima išskirti penkias tipines situacijas, kurios gali užkirsti kelią įmonių savininkams gauti paskolą. 1.      Prasta įmonės finansinė būklė, neefektyvus jos valdymas kreipimosi dėl paskolos metu. Tai dažniausiai apima nuostolingą įmonės veiklą, nepaklausių prekių ir paslaugų teikimą, menkus gamybinius pajėgumus, neūkišką įmonės turto valdymą ir atsiskaitymus. Pvz.,   susijusių įmonių ar nuostolingų veiklų finansavimas, uždelsti įsiskolinimai ir kt. 2.      Pernelyg optimistiškos prognozės. Klaidinga manyti, kad gerų veiklos rezultatų nedemonstravusi įmonė gali visas viltis susieti su nauju projektu, prognozuoti pasakiškus jo pardavimus ir eksporto rodiklius. 3.      Prasta įmonės, jos vadovo reputacija. Vėluojantys atsiskaitymai su kreditoriais, areštai, teisminiai ginčai, taip pat gali tapti kliūtimi gauti norimą finansavimą. 4.      Nepagrįstas paskolos poreikis ar jos dydis. Finansuotojai visada stengiasi išsiaiškinti, kokiam tikslui įgyvendinti įmonė skolinasi ir ar pakaks lėšų verslo idėjai įgyvendinti. Pernelyg didelė prašomos paskolos apimtis neigiamai atsiliepia įmonės veiklos rezultatams ir gebėjimui laiku grąžinti skolintas lėšas, kai tuo tarpu per maža paskola, ypač kai pati įmonė lėšų neturi ir nėra numačiusi kitų skolinimosi alternatyvų, sukuria didelę riziką, kad projekto gali nepavykti sėkmingai įgyvendinti. 5.      Įsigyjamo turto kainos pagrįstumas ir sandorio skaidrumas. Įmonė turėtų atskleisti, kokie daiktai, įrenginiai ar prekės, iš kokių tiekėjų ir kokia kaina bus įsigyjami paskolos lėšomis.

Mažos įmonės – sava specifika

Smulkios ir vidutinio dydžio įmonės paprastai turi ribotą savininkų skaičių, todėl dažnai tvarkomos atsižvelgiant pirmiausiai į jų interesus, o tai finansuotojai vertina neigiamai. „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė teigia, kad smulkios ar vidutinės įmonės vadovui neužtenka būti geru pardavėju – jis privalo mokėti skaityti finansines ataskaitas, suprasti investicijų būtinybę bei įtaką verslui.

„Jei įmonė planuoja savo veiklą 1-3 metams į priekį, mato, kad bus reikalingos investicijos, augs apyvartinio kapitalo poreikis, sprendimai mokėtis dividendus, skolinti susijusioms ar nesusijusioms įmonėms turėtų būti atidedami. Tiek bankas, tiek INVEGA nepalankiai vertina įmonės lėšų panaudojimą netiesiogiai pagal veiklą, jei pačiai įmonei reikalingos lėšos vieniems ar kitiems tikslams pasiekti“, – komentuoja G. Kubiliūnienė.

Jos teigimu, verslininkai renkasi jiems tinkamiausias priemones. Štai per 9 šių metų mėnesius „Citadele“ bankas pagal INVEGA priemonę Atviras kreditų fondas 2 sudarė net 109 naujas kreditų sutartis, kurių suma siekia 16,3 mln. eurų.

„Pagal šios priemonės populiarumą matome, kad daugiausia sutarčių (35 proc.) buvo sudaryta šalies sostinėje. Tačiau ir kiti regionai pakankamai aktyviai naudojasi Atviro kreditų fondo 2 galimybėmis, ypač išsiskiria Alytus, kur sudaryta 20 proc. naujų sutarčių, kurių bendra vertė siekia 2 mln. eurų. Sumomis, bet ne sutarčių skaičiumi, Alytus lenkia Kauną ir Panevėžį – kur sutarčių vertė siekia po 3,6 mln. eurų“, – regionines tendencijas vardija banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė.

Būtina atlikti namų darbus

Pasak INVEGA Verslo finansavimo skyriaus vadovės, prieš kreipiantis dėl finansavimo būtina atlikti namų darbus: įvertinti įmonės ekonominę būklę, išstudijuoti rinką, jos užpildymą, teikiamo produkto ar paslaugos paklausą bei reikalingo finansavimo dydį.

„Už smulkių ir vidutinių įmonių paskolas kredito įstaigoms suteikiamų garantijų skaičius svyruoja nuo 400 iki 600 vienetų per metus, todėl tikrai negalima sakyti, kad Lietuvoje gauti finansinę paspirtį yra labai sudėtinga ar neįmanoma. Tačiau finansavimo apimtys galėtų būti dar didesnės, jei įmonės atstovai ateitų geriau, kokybiškiau pasiruošę“, – sako A. Černienė.