Visuomenėje apie rizikos kapitalo fondus vyrauja įvairūs mitai, kurie dažnai yra neigiami ir netgi labai klaidingi. Laikas juos sugriauti. Dažniausiai girdimus mitus apie investicinius fondus aptarėme kartu su rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneriu ir vadovu Audriumi Miluku.

Investuojama tik į dar „negimusius“ startuolius

Visuomenė įsivaizduoja, kad investuotojai išklauso daugybę idėjų ir į kai kurias investuoja. Taip, kartais būna ir tokių atvejų, bet jie – reti. A. Milukas pasakojo, kad „paprastai investuojama į jau egzistuojančias įmones, kurios turi produktą, komandą ir galbūt netgi yra padariusios pirmuosius pardavimus. Tačiau pasitaiko skirtingų situacijų – svarbiausia, kad startuolio komanda galėtų įrodyti savo vertę ir potencialą tapti pasaulinio lygio verslu“.

Jie tik nori pavogti jūsų įmonę

Versle populiarus terminas „kapitalistas grobuonis“, gali išprovokuoti nuomonę, kad pagrindinis investuotojų tikslas yra investuoti į ką tik susikūrusias kompanijas, perimti įmonės kontrolę ir ilgainiui išpirkti vadovus. Tačiau tai tiesiog kertasi su logika:

„Rizikos kapitalo fondams gera reputacija yra pats svarbiausias dalykas. Todėl joks protingas investuotojas niekada nesikiša į gerai dirbančio vadovo reikalus. Mes puikiai suprantame, kad įmonių lyderiai daug geriau žino savo idėją ir įmonės viziją. Galų gale, rizikos kapitalų fondai ar verslo angelai dažniausiai neturi kontrolinio akcijų paketo, su kuriuo galėtų lengvai keisti įmonės vadovus ar darbuotojus“, – pasakojo A. Milukas.

Įmonės gauna tik piniginį indelį

Dažnas įsivaizduoja, kad investuotojai tiesiog duoda savo pinigus startuolio kūrėjams ir laukia, kol jie grįš didesne išraiška. Tačiau paprastai rizikos kapitalo fondai yra susipažinę su labai daug startuolių ir žino apie įvairias jų gyvavimo stadijas bei jie turi daug patirties, dirbant su verslais. Todėl investuotojai pasiūlo ne tik pinigus, bet ir savo žinių bagažą. A. Miluko teigimu, rizikos kapitalo fondai dažnai „turi įvairiausių pasiūlymų, pasidalina savo idėjomis ar padeda išspręsti smulkias problemas įmonės viduje. Investuotojai taip pat padeda savo kontaktais ir planavimo sugebėjimais“.

Neseniai padedant „Open Circle Capital“, Lietuvoje buvo įsteigtas verslo angelus vienijantis bei startuolius Lietuvoje auginti padedantis „LitBAN“ tinklas. „Į „LitBAN“ startuoliams paprastai patariame kreiptis tada, kai negalime padėti patys. Šis tinklas vienija dešimtis investuotojų, todėl gali būti itin naudingas tiek pradedantiesiems, tiek labiau patyrusiems startuolių kūrėjams“, – pridūrė A. Milukas.

Kuo didesnis fondas, tuo geriau

Rizikos kapitalo fondo dydis nieko negarantuoja. „Įmonių vadovai dažnai labai džiaugiasi, pasirašydami sutartis su didžiausiais Lietuvos ar užsienio rizikos kapitalo fondais, panašiai kaip studentai džiaugiasi, pradėję dirbti didelėje tarptautinėje įmonėje. Tačiau dydis realiai nieko nereiškia“, – mitą paneigė A. Milukas. Pagal „Harvard Business Review“ duomenis, kurie buvo renkami nuo 1990-ųjų, rizikos kapitalo fondų rezultatai iš tiesų netgi pradeda prastėti nuo tos akimirkos, kai jų dydis perkopia 250 milijonų JAV dolerių. Mokslininkų teigimu, vos 4 iš 30 tokio dydžio rizikos kapitalo fondų pagal savo pajamas aplenkė mažos kapitalizacijos indekso fondus, kuriais yra prekiaujama viešai.

Investuojama tik į aplikacijas ar technologijų įmones

Nors pastaruoju metu įvairios aplikacijos ir naujos kartos socialiniai tinklai susilaukia itin daug dėmesio, rizikos kapitalo fondai investuoja ne tik į aplikacijas ar technologijų įmones. „Mes dirbame su aukštųjų technologijų ir robotikos įmonėmis, todėl neapsiribojame vien vartotojams skirtais produktais ir aplikacijomis. O kiti investuotojai dažnai renkasi absoliučiai skirtingų tipų įmones, kurios užsiima produktų gamyba ir prekyba, paslaugų tiekimu ar kitais dalykais“, – tęsė A. Milukas. Taigi, produktai, sulaukiantys mažiau dėmesio žiniasklaidoje ar visuomenėje, dažnai taip pat gauna fondų investicijų.

Pagaliau vertėtų turėti omenyje, kad rinkoje egzistuoja labai skirtingi kapitalo fondai ir negalima tų pačių taisyklių taikyti jiems visiems. „Besirenkant investuotojus, svarbiausia atkreipti dėmesį į penkis kriterijus: jūsų įmonės išsivystymo stadiją, fondo reputaciją, jūsų ir kapitalo fondo sektorių atitikimą, ieškomo finansavimo dydį ir fondo fizinę lokaciją šalyse. Todėl kai kurie fondai jūsų verslui gali tikti puikiai, o kai kurie – nepatenkinti jūsų lūkesčių ir sugaišinti laiką“.

Portalo verslosavaite.lt informacija